Vaikų žaidimų aikštelė: mėgstama, bet… nemylima

58 hektarus apimantis Plungės parkas yra lankomiausias mūsų miesto objektas. Čia mėgsta pasivaikščioti ir vyresni žmonės, ir jaunimas, čia dažnai užsuka turistai. Parke neretai krykštauja vaikai. Jų itin mėgstama vieta yra prie Babrungo slėnio, netoli viešosios bibliotekos, įrengta žaidimų aikštelė. Deja, ji šiandien atrodo liūdnokai. Ne todėl, kad šaltuoju metų laiku čia mažiau lankytojų, bet dėl to, kad jos būklė, švelniai tariant, labai nekokia. Pavasarį aikštelė pasitiks su mažiau įrenginių, nes dalis jų praradę funkcionalumą, sukrypę, sulaužyti… Pasigirdo kalbų, kad ši žaidimų aikštelė apskritai bus panaikinta. Ar išties turima tokių planų?

Parke esanti vaikų žaidimų aikštelė yra patikėta prižiūrėti Žemaičių dailės muziejui. Jo direktorius Alvidas Bakanauskas „Plungei“ sakė, kad aikštelės naikinti neketinama. „Aikštelė aktyviai lankoma, ten mažieji su tėvais dažnai leidžia laisvą laiką, todėl negali būti jokių kalbų, kad jos nebeliks“, – patikino direktorius. Tiesa, kad jos įrenginių būklė prasta, A. Bakanauskas sutiko.
Mūsų minima žaidimų aikštelė atidaryta 2014 metų rugsėjį. Kaip priminė A. Bakanauskas, ji suprojektuota, kai dar 2006-aisiais pradėti Plungės parko atnaujinimo darbai. Taigi nepraėjo nė dešimtmetis nuo įrengimo, bet aikštelės būklė kelia susirūpinimą. Kai kuriuos įrenginius jau teko išmontuoti, nes jie buvo sulaužyti.
„Mes pagal išgales stengiamės aikštelę prižiūrėti. Pasirūpiname smėlio atnaujinimu, takelių sutvarkymu, įrenginių padažymu, kur galime, juos paremontuojame, tačiau ne viską begalima sutaisyti. Patiems mažiausiems skirtas sūpynes teko pašalinti, nes jos buvo sulaužytos“, – kalbėjo A. Bakanauskas.
Apmaudu, kad žaidimų aikštelė taip nesaugoma, netausojami mažiesiems parko lankytojams skirti laisvalaikio įrenginiai. Jokia paslaptis, kad ši vieta yra tapusi ir jaunų žmonių traukos centru: parko lankytojai neretai pastebi, kad ant patiems mažiausiems skirtų karstynių ir sūpynių ropščiasi ir paaugliai. Tad nieko keisto, kad įrenginiai sulūžta, o pikti visuomenės žvilgsniai dėl to yra nutaikyti į nedrausmingą Plungės jaunimą.
„Tarp jaunimo ypač populiari pavėsinė. Beje, ne tik tarp jaunimo – čia užsuka ir nuo kitų akių pasislėpti norintys suaugusieji, asocialūs asmenys. Nors pavėsinė turėtų būtų tik kaip pastogė nuo saulės ar lietaus, akivaizdu, jog ji tarnauja ir kitiems tikslams – visko ten būna primėtyta, viskas išlaužyta, visur pripaišyta“, – pasakojo muziejaus direktorius.
Išties situacija yra būtent tokia. Apmaudu, kad aikštelė, nors ir mėgstama plungiškių, bet panašu, kad nemylima. Turbūt ne vienas praeivis yra bandęs drausminti jaunuolius, bet… Į drausminimus arba nereaguojama, arba atsakoma antra tiek ir dar su keiksmažodžiais.
Kaip minėjome, dabar aikštelės būklė nekokia, bet artimiausioje ateityje ją planuojama atnaujinti. Kaip pažymėjo A. Bakanauskas, muziejus šiemet ketina parengti projektą. „Aikštelė, kaip yra pastebėjęs ir architektas profesorius Algirdas Žebrauskas, savo išvaizda turėtų subtiliai derėti prie parko, o dabar nedera. Ieškosime sprendimų, atitinkančių parkui kaip paveldosaugos objektui keliamus reikalavimus, ir, žinoma, finansavimo“, – kalbėjo direktorius. Beje, A. Bakanauskas įsitikinęs: ateityje, atnaujinus žaidimų aikštelę, pavėsinės čia nebebus – kad neliktų vietos, traukiančios piktavalius asmenis.
Kad aikštelė išliks ten, kur yra, – jokių abejonių. Kaip akcentavo Žemaičių dailės muziejaus direktorius, ši vieta fiksuota parko strateginiame plane, tad jos atnaujinimo su paveldosaugininkais derinti nebereikės. Diskusija gali kilti nebent dėl pačių įrenginių. Prieš imantis darbų, bus įvertinta ir kitų miestų patirtis.