Antradienį Plungės rajono savivaldybėje Saugaus eismo organizavimo komisijos posėdžio metu aptarta situacija rajono keliuose, miestą stebinčių vaizdo kamerų nauda ir kiti klausimai.
Pasak Plungės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko Algirdo Puidoko, avaringiausi rajono keliai – Mažeikių-Plungės-Tauragės 38-67 kilometrai, Šiaulių-Palangos 81-113 km. Avaringiausios miesto gatvės išlieka J. Tumo-Vaižganto, A. Jucio, Stoties ir Birutės.
Plungės rajone per 11 mėnesių užregistruota 214 eismo įvykių, 29 iš jų – įskaitiniai, jų metu 44 žmonės sužeisti ir 3 žuvo. 189 vairuotojai prie vairo sėdo neblaivūs, saugos diržų nesegėjo 407 piliečiai, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nubausti 79 pėstieji, o iš 17 vairuotojų atimti pažymėjimai. Pernai per tą patį laikotarpį užregistruoti 232 eismo įvykiai, iš jų 28 avarijų metu sužeisti 45, žuvo 4 žmonės, daugiau viršijusiųjų leistiną greitį, nesegėjusiųjų saugos diržų, daugiau nustatyta KET pažeidusių pėsčiųjų.
Pareigūno nuomone, rajono keliai gerėja, sumažės ir eismo įvykių. A. Puidokas kaip didesnes bėdas įvardijo Nausodžio seniūnijoje, Noriškių-Prūsalių kelyje, esantį avarinės būklės tiltą (toje vietoje visai nėra kelio atitvarų) bei Stalgėnų seniūnijoje, Stalgėnų-Keturakių kelyje, atnaujintą tiltą – anot pareigūno, darbai padaryti taupant lėšas, tad atitvarai sudėti labai dideliais atstumais.
Komiteto pirmininkas Juozas Šlepetis VĮ „Telšių regiono keliai“ vyriausiojo inžinieriaus Stasio Armalio pasiteiravo, ar pasiruošta žiemai. Specialistas patikino, kad keliai bus valomi laiku. Tiesa, pirmasis sniegas sukėlė laikinų problemų kelius prižiūrinčioms įmonėms.
Pasak miesto seniūno Gintaro Domarko, artimiausiu metu keliose Plungės miesto vietose bus pakeistas automobilių stovėjimo būdas. Tokios vietos yra: J. Tumo-Vaižganto g. prie prekybos centro MAXIMA, Vytauto g. prie Valstybinės mokesčių inspekcijos, Dariaus ir Girėno g. prie Kultūros centro. Tad seniūnijos darbuotojai pataria būti atidiems. Taip pat prašoma ilgam laikui nepalikti mašinų gatvėse, nes tai trukdo kelius prižiūrinčioms tarnyboms valyti sniegą. Gyventojai turėtū būtų supratingi ir tolerantiški kelius prižiūrintiems darbuotojams, kurie gal ne visada ir ne visur spėja.
Be kitų klausimų, komiteto nariai aptarė ir miesto vaizdo kamerų darbą bei efektyvumą. Kaip pasakojo jas aptarnaujančios įmonės direktorius Aidas Kėsas, sistema įdiegta ir eksploatuojama jau penkmetį, tad reikėtų pakoreguoti jų darbą. Pagrindinė prasto kamerų darbo priežastis, anot direktoriaus, – blogas apšvietimas.
Miesto seniūnas G. Domarkas teigė, jog per metus gatvėms apšviesti reikia 320 tūkstančių litų, o seniūnija gauna tik 180 tūkstančių. Tad, jo nuomone, nereikėtų daug stebėtis.
A. Kėsas siūlė iš Telšių-Laisvės gatvių sankryžos nuimtą vaizdo stebėjimo kamerą perkelti į miesto centrą. Kiti komisijos nariai manė, kad kamera reikalinga ir prie geležinkelio stoties.
Policijos pareigūno teigimu, vaizdo stebėjimo kameros yra prastos kokybės, nes pažeidėjus tikrai sunku įžiūrėti net ir dieną. Tačiau, A. Kėsaus manymu, kameros tinkamos, esą gal darbuotojams trūksta įgūdžių?
Be kitų, aptartas ir gyventojų prašymas vakarais ir nakties metu drausti įvažiuoti į aikštelę Laisvės gatvėje, priešais turgų. Esą čia vakarais renkasi jaunimas, triukšmauja, vartoja alkoholinius gėrimus ir šiukšlina. Tačiau nė vienas komisijos narys siūlymui nepritarė, mat ir taip mieste trūksta vietos transporto priemonėms, o draudžiamųjų kelio ženklų pakankamai pristatyta.