Beveik žmogaus nepaliesta gamtos vertybė Velėnijos pelkė (4,2 ha) telkšo Platelių girininkijai priklausančiuose valstybinių miškų plotuose ir patenka į Žemaitijos nacionalinio parko Stirbaičių kraštovaizdžio draustinį. Bemaž visa ji yra įteisinta kaip Europos Bendrijoje saugomų 7230 Šarmingų žemapelkių ir 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų buveinių mozaika.
Šioje unikalioje pelkėje yra gyvybingiausia Plungės rajone ir Vakarų Žemaitijoje žinoma raktažolės pelenėlės, kurią vietiniai vadina saulės krėsleliais, saulės ašarėlėmis, augimvietė. Tai labai retas, dekoratyvus, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas augalas, kuriam augti reikia natūralių, nepažeistų šarmingų žemapelkių. Be raktažolės pelenėlės, čia dar auga labai retos Europos Bendrijoje ir Lietuvos Respublikoje saugomos rūšys: žvilgančioji riestūnė, dvilapis purvuolis, paprastoji tuklė, raudonoji, dėmėtoji, siauralapė, baltijinė gegūnės, pelkinė laksva, gyvena saugomi vabzdžiai: machaonai, pelkiniai satyriukai, tamsiosios šaškytės, šarvuotosios skėtės. Čia galima pasirinkti spanguolių, įvairių vaistingųjų augalų: puplaiškių, viržių, valerijonų ir kitų.
Velėnijos pelkėje buveinės buvo atkurtos 2005–2006 metais, ekologijos klubui „Liepija“ kartu su Žemaitijos nacionalinio parko direkcija įgyvendinant projektą „Pažeistų Žemaitijos nacionalinio parko buveinių atkūrimas ir pritaikymas pažintiniam turizmui“. Minėtojo projekto metu buvo iškirsti menkaverčiai krūmai ir medžiai, nušienautos jų atžalos ir visa biomasė pašalinta iš tvarkomų plotų. Tais pačiais metais buvo pagamintas ir prie pelkės pastatytas informacijos stendas.
Ši vertinga pelkė yra vos už 3 km nuo Platelių centro, gerai privažiuojama ir prieinama. Joje lankosi mokslininkai, studentai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų užsienio šalių. Į ją pažintines ekskursijas veda Žemaitijos nacionalinio parko specialistai.
Velėnijos pelkė buvo prižiūrima talkų būdu arba rengiant paraiškas ir gaunant finansavimą iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Pastaraisiais metais iš minėtosios programos sumažėjus skiriamų pinigų, 2018-aisiais ekologijos klubo „Liepija“ vardu buvo pateikta paraiška Plungės rajono aplinkos apsaugos specialiosios programos lėšoms gauti. Labai nudžiugome, kad finansavimas buvo skirtas (1 300 Eur). Viešuosius pirkimus laimėjęs vietos ūkininkas ne tik gražiai žoliapjove nušienavo visą pelkę, pašalino biomasę, bet ir iškirto karklynus, kitus krūmus ir padidino prižiūrimos pelkės plotą. Taip pat buvo atnaujintas, perdažytas informacijos stendas.
Be Velėnijos pelkės, šiais metais naudojant Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas (3 000 Eur) rankiniu būdu atlikti gamtotvarkos darbai kitose vertingiausiose pelkėse ir šlapiose pievose, iš viso 10 ha plote. Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai savo pajėgumais šienavo, surinko biomasę 20 ha plote, nušienautą biomasę pasiėmė vietos ūkininkai. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, įgyvendindama Platelių ežero gamtotvarkos plano priemones, tvarkė 20,3 ha nendrynų ir pelkių. Valstybinės miškų urėdijos Telšių teritorinis padalinys, tęsdamas projekto įsipareigojimus pagal Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo LT03 programą „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos“, kasmet mūsų parko teritorijoje šienauja 70 ha pievų ir ganyklų, biomasę panaudoja gyvūnams šerti.
Taigi valstybinės institucijos šiemet atliko gamtotvarkos darbus 120 ha plote, taip prisidėdamos prie kraštovaizdžio mozaikiškumo ir biologinės įvairovės išsaugojimo, vietos ūkio gyvybingumo palaikymo.
