Tokia frazė nuskambėjo Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdžio metu, svarstant UAB „Plungės vandenys“ prašymą leisti kelti paslaugų – vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo – kainą. Komiteto nariai pripažino – įmonė jau kelerius metus įgyvendina didžiulius projektus, investuoja savo lėšas, tad natūralu, kad atėjo laikas išlaidas įskaičiuoti į paslaugų įkainį. Ir jis, žinoma, augs.
Vietos ūkio ir ekologijos komitetas svarstė du su UAB „Plungės vandenys“ susijusius klausimus. Pirmiausia derino bendrovės 2013-2017 metų veiklos ir plėtros planą. Paskui svarstė, ar į paslaugų įkainį įskaičiuoti visas įmonės patirtas išlaidas.
Išlaidų nemažai – apie 10 milijonų litų. Veiklos ir plėtros plane ši suma išdalyta į ketverius artimiausius metus, t. y. po 2,5 mln. Lt per metus. Suprantama, jog šis skaičius turės įtakos ir planuojamam didinti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų įkainiui.
Posėdyje dalyvavęs „Plungės vandenų“ direktorius Antanas Borumas pageidavimo kelti įkainį į vatą nevyniojo. „Taip, kainą esam paskaičiavę. Dabar teikiam ją komitetams ir Savivaldybės tarybai, paskui kreipsimės į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją. Tada vėl grįšim į tarybą“, – kalbėjo A. Borumas. Jo teigimu, vandens kaina turėtų didėti apie 10 proc. Dabar 1 kub. m geriamojo vandens gyventojams kainuoja 7,9 Lt (vanduo – 2,87 Lt/kub. m, nuotekų tvarkymas – 5,03 Lt/kub. m), įmonėms ir organizacijoms – 7,77 Lt (vanduo – 2,83 Lt/kub. m, nuotekų tvarkymas – 4,94 Lt/kub. m). Paskutinį kartą kaina didėjo 2009 m. rugsėjo 1-ąją, kai iki 21 proc. išaugo PVM.
Komiteto nariai domėjosi, kaip „Plungės vandenims“ sekasi raginti gyventojus jungtis prie centralizuotos vandentiekio ir nuotekų tvarkymo sistemos, ar Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija informuota, kad įmonė planuoja turėti ir daugiau vartotojų, o kartu – ir pajamų.
Direktoriaus A. Borumo teigimu, miesto ir kaimų gyventojai, turintys galimybę jungtis prie centralizuotų tinklų, nuolat raginami tai daryti. „Mūsų darbuotojai 2-3 kartus per metus aplanko neprisijungusius gyventojus, paagituoja. Bet išprievartauti žmonių negalim – ne ta įstaiga, kuri turi tokius įgaliojimus. Čia daugiau gali aplinkosaugininkai, turintys galimybę reikalauti ir bausti tuos, kurie nuotekomis teršia aplinką“, – kalbėjo A. Borumas.
„Plungės vandenų“ vadovo teigimu, pernelyg skųstis negalima, gyventojai, ypač – kaimuose gana aktyviai jungiasi prie sistemos. Tiesa, 2014-aisiais baigiasi jungimosi prie centralizuotų tinklų terminai, kurie buvo numatyti, įgyvendinant vandentvarkos projektus. Ar per tą laiką prisijungs reikiamas naujų vartotojų skaičius, dar nežinia.
Komiteto nariai piktinosi, kad menkai juda Savivaldybės administracija, esą valdininkai neatliko namų darbų, viską palikdami pačių gyventojų nuožiūrai. O šie – nori jungiasi, nori – ne. Savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle Eigirdienė tikino, kad Savivaldybei ši sritis svarbi – esą ir komisija sudaryta, ir specialios taisyklės patvirtintos. „Komisija eina, tikrina ir visokių stebuklų randa. Žmonės sumanūs – vamzdžius vamzdžiuose sumontuoja. Mūsų nuomone, daugiau energijos ir iniciatyvos turėtų rodyti „Plungės vandenys“, nes tik bendromis jėgomis abonentų skaičių galime padidinti“, – kalbėjo direktorė.
Vietos ūkio ir ekologijos komiteto nariai pritarė, kad nuo vandens kainos kilimo niekur nedingsi. „Po kiekvieno baliaus ateina pagirios… Įmonė investavo, o dabar laikas jai atlyginti patirtus nuostolius“, – konstatavo politikai. Klausimas bus teikiamas svarstyti Savivaldybės tarybai.