Į „Plungės“ laikraščio redakciją paskambinusi J. Kučinskio gatvės gyventoja Genutė Jasevičienė sakė nebežinanti, nei ką daryti, nei kur dar kreiptis. Mat dabar jaučiasi esanti dviejų įmonių – UAB „Plungės vandenys“ ir elektrą tiekiančios VST – įkaite. Kodėl? Ogi dėl to, kad per jos sklypą eina ir magistralinė vandentiekio linija, ir galinga elektros linija.
G. Jasevičienė namą ir 80 arų žemės sklypą J. Kučinskio gatvėje sakė paveldėjusi iš savo mamos. Kol gyveno su šeima, ir namas neatrodė didelis, nei žemės per daug. Tačiau dabar, kai liko viena, moteriai viso to, kaip pati sakė, nebereikia – nei didelio namo, nei sklypo, kurio nebepajėgia apdirbti.
„Daug laiko praleidžiu pas vaikus Vilniuje, pas brolį, ligoninėse, todėl kilo minčių Plungėje turimą turtą parduoti“, – pasakojo moteris.
G. Jasevičienė su vaikais didelį žemės sklypą nutarė padalyti į keturis atskirus sklypus ir paskelbti, kad juos parduoda. Žinoma, ir pirkėjų atsirado, kai kurie ir užstatą už sklypą sumokėjo, sutartėlę su savininke pasirašė. Tiesa, vieni pirkėjai pasielgė gana keistai. Iš pradžių apsidžiaugė radę tinkamą sklypą, sakė, kad tikrai pirks, o vėliau, nieko nepaaiškinę, ėmė ir atsisakė. „Ko gero, jie anksčiau sužinojo tai, ką aš su vaikais išsiaiškinome tik dabar“, – kalbėjo G. Jasevičienė.
UAB „Eurometras“ parengė G. Jasevičienės žemės sklypo topografinį planą. Jame nurodyta, jog šalia sklypo, palei gatvę, eina magistralinė vandentiekio trasa. Plane akivaizdžiai matyti, jog trasa – sklypo pašonėje, bet jo neliečia. Tai savo parašu patvirtino ir UAB „Plungės vandenys“ inžinierius Arvydas Jurkaitis.
„Žiūrėjau į tą planą ir mane vis kankino abejonės – ar čia viskas teisinga. Mat iš senų laikų prisiminiau, kad ta trasa nebuvo tiesi, lyg kažkur sukosi. Bet bandžiau save raminti – juk daug metų praėjo, aš ilgai čia negyvenau, todėl daug kas galėjo pasikeisti“, – pasakojo gyventoja.
Vis dėlto G. Jasevičienė nenusiramino. Kol galų gale pas ją atvykę „Plungės vandenų“ specialistai metalo ieškikliais nustatė, jog trasa išties eina ne palei gatvę, o „nukerta“ gerą galą jos sklypo.
„Aš tam sklypui jau pirkėją turiu, jie dalį pinigų man įmokėję, – pyko moteris. – O kas bus dabar? Jie sklypo su magistraline vandentiekio trasa kažin ar benorės. Juolab, kad trasa turi apsaugos zoną, jai taikomi veiklos apribojimai.“ Moteris sakė esanti pasipiktinusi specialistais, kuriais ji pasitikėjo, o jie sau tokias klaidas įvelti leidžia.
A. Jurkaitis sakė G. Jasevičienę iš dalies suprantąs, bet ir dalį jos pačios kaltės matąs. Anot inžinieriaus, panašu, jog moteris apie vandentiekio trasą žinojo, bet nutylėjo. „Ta magistralė – iš senų laikų. Ji niekur nenubraižyta, neįregitruota, todėl ir klaida įsivėlė. Nutiesusieji tą trasą turėjo ją priduoti, padaryti išpildomąsias nuotraukas, įregitruoti. Deja… To niekas nepadarė. Tokių trasų, kurių tikslios vietos mes nežinome, – pilna. Ypač kaimuose“, – savo poziciją dėstė A. Jurkaitis.
Pasak inžinieriaus, dabar klaida taisoma – nustatyta tiksli vieta, geodezininkai redaguoja topografinę nuotrauką. Anot A. Jurkaičio, žinoma, dabar, kai dokumentuose bus matyti trasos vieta, sklypo vertė kiek nukris. Tačiau vienaip ar kitaip ta magistralė sklype buvo ir bus. Ji niekur nepradings. O klaida bus ištaisyta.
Žiūrėdama į topografinį planą, G. Jasevičienė nerimsta ir dėl kito dalyko – palei jos namus eina aukštosios įtampos elektros linija. Senesniuose dokumentuose nurodyta, jog ji – 35 kV. „Gyvenau ramiai, kol topografiniame plane pamačiau, kad ji – net 110 kV. Net išsigandau pagalvojusi, šalia kokio pavojingo objekto gyvenu“, – toliau savo bėdomis dalijosi moteris. G. Jasevičienė sakė iš pradžių maniusi, jog dėl elektros linijos galingumo taip pat įsivėlė klaida. Ėmė aiškintis. Ir išsiaiškino – čia klaidos nėra. Įtampa – 110 kV ir tokia ji buvo nuo pat pradžių, kai elektra iš miesto buvo atvesta į pramonės rajoną.
Tą patvirtino ir VST Plungės skyriaus viršininkas Giedrius Razma. Anot jo, tokia linija turi apsaugos zoną – po 20 metrų į abi puses. Joje negalima statyti pastatų, sodinti medžių. Ar aukštoji įtampa kenkia žmonių sveikatai? Pasak G. Razmos, sveikatai ji nekenksminga.
Pasak G. Jasevičienės, jos sklypas – miesto ribose, todėl ir žemės mokestis gana didelis. „Sąžiningai mokėjau, nes maniau, kad kada nors man tai atsipirks. Deja, dabar sužinojau, jog mano žemėje „šeimininkauja“ „Plungės vandenys“ ir VST, o aš – jų įkaitė. Bet viso to taip nepaliksiu“, – užbaigė gana karingai nusiteikusi moteris.