Penktadienį „Ryto“ pagrindinės mokyklos moksleiviai rinkosi ne į paskaitas, o į renginį „Mokyklos istorijos puslapiai“, skirtą įstaigos gyvavimo 30-mečiui paminėti.
Kaip sakė „Ryto“ pagrindinės mokyklos direktorius Stanislovas Ivanauskas, 30-mečio jubiliejus minėtas ir Rugsėjo 1-ąją, ir Tarptautinės mokytojo dienos proga, ir dabar, moksleiviams suorganizavus pažintinį renginį apie mokymo įstaigą.
„Ryto“ pagrindinė mokykla, anksčiau vadinusis 5-ąja vidurine, buvo pati jauniausia tarp vidurinių. Kertinis jos statybų akmuo padėtas 1979-ųjų lapkričio 19-ąją, o pirmieji mokiniai čia atėjo 1980-ųjų rugsėjį. Tą Rugsėjo 1-ąją statybininkai simbolinį mokyklos raktą įteikė pirmajam įstaigos direktoriui Petrui Globiui.
1980-aisiais į naująją mokyklą atėjo 1 024 mokiniai, dirbo 50 pedagogų. 1982-ųjų pavasarį mokykla išleido pirmąją abiturientų laidą – 22 vienuoliktokus. Pirmosios šios mokyklos aukso medalininkės buvo Aušra Astrauskaitė ir Jolanta Vitkutė, mokslus baigusios 1984-aisiais.
Nuo 1990-ųjų mokyklai vadovauja Stanislovas Ivanauskas, 1993-iaisiais įstaiga įgijo finansinį savarankiškumą, o 1996-aisiais 5-ajai vidurinei suteiktas „Ryto“ vardas. Nuo 2003-iųjų mokykla reorganizuota į pagrindinę ir pradėta renovuoti. Čia sudarytos sąlygos vaikams su negalia.
Įstaigoje aktyviai veikia mokyklos ir mokinių tarybos. „Ryto“ pagrindinė turi savo himną, vėliavą, emblemą, laikraštį „Mazgas“. Dalyvaujama įvairiuose projektuose, rengiamos tradicinės sporto šventės, alternatyviosios mados renginiai, išleista mokinių kūrybos knyga „Po skambučio skliautu“ ir t. t.
Penktadienį visi „Ryto“ mokiniai – pradedant pirmokais ir baigiant dešimtokais – buvo pakviesti „prisiliesti“ prie įstaigos istorijos: sužinoti, kas joje mokėsi, dirbo, kiek nuveikta, ko pasiekta. Pirmajame aukšte veikė paroda „Iš mokyklos istorijos“ – moksleiviai ir mokytojai vartė albumus, išėjusiųjų laidų vinjetes, senas fotografijas.
Na, o aktų salėje mokiniams pasakota apie tai, kaip mokykla kūrėsi, kas joje keitėsi, kaip gyvenama dabar. Smagiais prisiminimais pakviesti pasidalinti mokytojai, dirbantys nuo pirmosios dienos iki dabar. O tokių – nemažai: pradinukų mokytoja Genė Jankauskienė, lituanistės Danutė Garbenčienė ir Dalia Naruševičienė, matematikė Laima Daugėlienė, geografijos mokytojos Nijolė Kačinskienė ir Irena Domarkienė, logopedė Irena Buterlevičienė.
„Prisimenu 1980-ųjų liepą. Tada atėjau į mokyklą, į klasę, kurioje turėsiu dirbti, o ji… tuščia. Pasikviečiau savo būsimuosius auklėtinius penktokus. Su jais viską sutvarkėme – ir suolus, ir spintas, ir visa kita. Tais laikais tvarka mokyklose buvo kita: prieš pamokas – ritminė gimnastika, per pertraukas – vaikščiojimai ratu. Dabar mokykla kitokia. O mes jau mokome savo buvusių mokinių vaikus“, – prisiminimais dalijosi N. Kačinskienė.
Tądien pradinukai piešė savo mokyklą, vyresnieji rengė viktorinas, diskusijas. Kalbėta ne tik apie mokyklos istoriją, bet ir apie jos svarbą dabartiniams mokiniams, apie ateitį, mokiniams leista ir pafantazuoti – kokia būtų jų svajonių mokykla.
