Vėjo elektrinių parkas – tik planuose, bet jėgainės jau „prisuko“ baimių ir abejonių

Rietavo savivaldybės kolegijos nariai Jonas Eugenijus Bačinskas, Vytautas Blažaitis, Antanas Černeckis, Vytautas Dičiūnas, Egidijus Gricius, Saulius Jonušas, Mikas Jusys, Viktoras Krajinas, Kristina Krasauskienė, Albinas Maslauskas, Alfredas Mockus pirmajame Kolegijos posėdyje aptarė keturis klausimus. Vienas iš jų – vėjo jėgainių statyba Rietavo savivaldybės teritorijoje.

Po to, kai planuojamo statyti vėjo elektrinių parko poveikio aplinkai ataskaita buvo pristatyta visuomenei, žmonėms kilo ne vienas klausimas. Apie 900 gyventojų raštu išreiškė savo nepritarimą numatomam jėgainių skaičiui, abejones dėl joms parinktų sklypų. Rietavo savivaldybės meras A. Černeckis kalbėjo: „Situacija tokia, kad šaliai ir visiems mums labai svarbu gaminti savo elektrą. Naujovės žmonėms kelia daugybę baimių. Nors iš tiesų vėjo jėgainę Rietavas jau turėjo – ir pirmasis Lietuvoje. Tik ji ne elektrą gamino, o dvaro vandenį pumpavo. Po daugybės metų vėl grįžtame prie vėjo jėgainių. Turime rasti bendrus susitarimus, kaip teisingai tai padaryti. Liaudies patarlė moko: devynis kartus pamatuok – dešimtą kirpk. Todėl dar kartą pasikvietėme projekto vystytojų atstovus, kad jie atsakytų į mums rūpimus klausimus.“
Aktualiausi rietaviškiams klausimai – ar jėgainės nekelia pavojaus šalia gyvenančiam žmogui, kokia naudą įgyvendinus šį projektą gaus bendruomenė ir Savivaldybė.
Vėjo elektrinių parkas dar tik popieriuje, tačiau jėgainės jau „prisuko“ daugybę abejonių ir baimių. Atsakydamas į rietaviškiams labiausiai nerimą keliantį klausimą – apie elektrinių poveikį žmonių sveikatai, projekto vystytojų – uždarosios akcinės bendrovės „ABOVO red“ – atstovas akcentavo, kad įrengiant parką remiamasi gerąja Vokietijos, kuri turi nemažą patyrimą vėjo elektrinių parkų vystymo srityje, patirtimi. Tikino, kad nei šešėliavimas, nei sparnuočių keliamas garsas neviršys ribinių normų, o magnetinio lauko, žemo dažnio ar vibracijos poveikio žmonių sveikatai nėra.
Pinigai – ne sveikata, tačiau taip pat bendruomenėms svarbus dalykas. Paskaičiuota, kad nuo kiekvienos vėjo elektrinės bendruomenė turėtų gauti apie 25 tūkst. eurų per metus. Kita nauda – Savivaldybės biudžetą papildysiantis nekilnojamojo turto mokestis. Projekto užsakovai nuomosis žemę, o dalis nuomos mokesčio taip pat atsidurs Rietavo savivaldybės ižde. Kaip rodo patirtis, prasidėjus vėjo elektrinių parko vystymo darbams, rajonuose padidėja vietos paslaugų, ypač maitinimo ir apgyvendinimo, poreikis. Samdomi vietiniai geodezininkai, matininkai, kiti specialistai. Dar viena nauda – sukuriama kelių infrastruktūra.
Meras A. Černeckis sutiko, kad nauda iš parkų kaimynystės vietos bendruomenėms turėtų būti nemaža. Dalijosi mintimis, kur tuos pinigus būtų galima panaudoti – pavyzdžiui, šiferiniams stogams keisti aplinkai draugiškesne danga. Kalbėjo, kaip svarbu, kad Lietuvos savivaldybių asociacija užsitikrintų, kad nebūtų varžomas ar kitaip apsunkinamas šių lėšų panaudojimas.
Planuoja mokyti rašyti projektus
Po geros valandos diskusijų pereita prie kitų darbotvarkės klausimų.
Vyriausybės reikalavimu savivaldybėse iki 15 proc. viešųjų paslaugų turi būti perkama iš nevyriausybinių organizacijų. Kaip sakė meras A. Černeckis, Rietavo savivaldybė šiuo klausimu „įstrigusi“. Savivaldybės administracijoje apsitarta, kad būtų tikslinga skelbti konkursą ir nupirkti paslaugą iš vietos nevyriausybinės organizacijos, kuri pagelbėtų bendruomenėms – pamokytų rašyti projektus, suteiktų žinių, kur galima teikti paraiškas, kad pritrauktų lėšų savo veiklai vykdyti.
Net nupirkusi šią paslaugą Rietavo savivaldybė reikalavimo dar neįvykdytų, bet žengtų žingsnį į priekį. „Neturiu vilties, kad pasieksime 10 proc. Tačiau žinosime, kad jau judame reikiama kryptimi. Neturime daug pinigų, bet pabandysime pirkti paslaugą metams“, – kalbėjo Kolegijos nariams meras.
Bus paruošti trijų teritorijų atnaujinimo sprendiniai
Architektūros skyriaus vyresnioji specialistė Kristina Ligutienė informavo apie Savivaldybės administracijos apsisprendimą dalyvauti nacionaliniame architektūros ir urbanistikos projekte „Išmanusis miestas 10“.
Projektas įgyvendinamas jau dešimt metų. Jo tikslas – paruošti miestams svarbių teritorijų atnaujinimo sprendinius, pritaikant jas šiuolaikiniams poreikiams.
Kaip teigė vyresnioji specialistė, dalyvaudami urbanistikos projekte savo miesto veidus pakeitė 32 savivaldybės, o šiemet prie jo nori prisijungti dar 11 savivaldybių. Administracija atrinko ir pateikė tris vietas – Malūno tvenkinį su salomis dvarvietėje, sklypą tarp Vingio ir Pievų gatvių ir VšĮ „Veiklus Rietavas“ teritoriją. Šių trijų viešųjų erdvių vizualizacija biudžetui kainuos 14 tūkst. eurų (be PVM).
Atsiliepimai apie projekto komandų paruoštus atnaujinimo sprendinius – labai geri. Projekte didelis dėmesys skiriamas viešinimui, tad Savivaldybė gaus ir nemažą reklamą.
Stiprins draugystę per projektą „Miestai-dvyniai“
Aptarta ir galimybė teikti paraišką projektui „Miestai-dvyniai“.
Vicemerė K. Krasauskienė kalbėjo, kad šio projekto tikslas – skatinti savivaldybių bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi. Finansuojama veikla – festivaliai, kultūros renginiai, seminarai. Būtina sąlyga – turėti partnerį iš kitos Europos šalies. Tokiu partneriu planuojama pasirinkti senus Rietavo draugus – Vokietijos Zarbeko bendruomenę. Vokiečiai kitais metais planuoja apsilankyti Mykolinių šventės renginiuose, tad papildomos lėšos leistų tinkamai priimti delegaciją. Kuo didesnis svečių skaičius, tuo didesnio finansavimo būtų galima prašyti (maksimali suma – 60 tūkst. eurų).
Kolegijos nariai siūlė pagalvoti, ar nebūtų tikslinga kaip projekto dalyvius pritraukti ir latvius, nes Gulbenės delegacija taip pat dalyvauja Mykolinėse.
Į konteinerius pilamos statybinės atliekos
Darbotvarkės klausimams išsekus, A. Maslauskas atkreipė Savivaldybės administracijos dėmesį, kad į buitinių atliekų konteinerius Lopaičiuose, kurie pastatyti prie kelių, ir į tuos, kurie šalia kapinių, metamos statybinės atliekos. Meras sutiko, kad tokia problema egzistuoja, ir ne tik Tverų seniūnijoje: „Kažkas negero tikrai vyksta. Reikia imtis priemonių. Jeigu tai tęsis, teks įrengti filmavimo kameras.“
V. Krajinui pasidomėjus dėl nuovažų, kurias buvo planuojama įrengti į gyventojų, kurie per kelio Narbutiškė–Akmenskinė remontą buvo atkirsti nuo savo žemių, sklypus, paaiškėjo, kad problema nesisprendžia. Kaip sakė meras A. Černeckis, situacija tokia, kad žmonių teisės pažeistos, o teisybės galima ieškoti tik teismuose.
Trumpai aptarta ir situacija dėl gatvių ir kelių remonto darbų.