Žlibinų kultūros centras šeštadienį laukė visų, kuriems smagu klausytis liaudies muzikos ir gėrėtis ją atliekančiomis kapelomis: kaime vyko tradicinė Liaudies muzikos kapelų sueiga. Ši šventė – vienas pagrindinių šio kultūros centro renginių, organizuojama jau vienuoliktąjį kartą. Per tiek laiko tarp kapelų užsimezgė graži draugystė, tad sueiga ne tik dovanoja puikių akimirkų žiūrovams, bet ir puoselėja kolektyvų bendrystę.
Kapelų sueiga į Žlibinus atvykti pakvietė keletą kolektyvų iš Plungės rajono kultūros centrų. Sulaukta ir svečių – Latvijos Saldaus miesto kultūros namų kapelos „Strops“.
Gausiai į Žlibinų kultūros centrą susirinkusius žiūrovus pasveikino šios įstaigos darbuotojas Gintaras Sabeckis. Tapęs šventės vedėju, jis kūrė gerą nuotaiką pristatydamas kolektyvus ir pasakodamas šmaikščius anekdotus.
Sueigą, kaip ir dera, pirmieji savo pasirodymu pradėjo renginio šeimininkai – Žlibinų kultūros centro kapela „Riviena“. Kolektyvo vadovas Alfredas Lučinskas yra šios sueigos iniciatorius ir sumanytojas. Kaip vėliau užsiminė Žlibinų kultūros centro direktorė Alina Bružienė, tik šio žmogaus dėka kapelos kasmet suvažiuoja į Žlibinus, smagu, kad taip įvyko ir šį kartą.
„Riviena“ susibūrė dar 2012 metais ir štai šiemet skaičiuoja dvyliktuosius savo veiklos metus. Kapelos pavadinimas kildinamas iš buvusio Žlibinų kaimo pavadinimo: XV amžiuje ši gyvenvietė vadinosi Rivienais. „Kapeloje muzikuoja įvairių profesijų žmonės, juos visus jungia meilė muzikai ir dainai“, – pristatydamas žlibiniškius, sakė G. Sabeckis. Savo pasirodymą „Riviena“ pradėjo tekstų kūrėjo Antano Kubiliaus parašyta daina „Žemaitija“. Beje, pats autorius dalyvavo šventėje ir džiaugėsi girdėdamas, kad jo kūryba paliečia žmonių širdis ir skamba scenoje.
Šeimininkus sueigoje keitė svečiai iš Žemaičių Kalvarijos. Šio miestelio kultūros centro kapela „Sosiedā“, vadovaujama Irenos Taujenienės, dovanojo keletą smagių kūrinių, kurie, kaip vėliau pastebėjo žmonės, vertė kojas kilnotis, o delnus kaisti nuo plojimų. Kapelas „Sosiedā“ ir „Riviena“ jungia graži draugystė. Jos dalyvauja viena kitos organizuojamose šventėse. Nieko keisto, kad į Žlibinus kalvariškiai atvyksta ne pirmą kartą. „Sosiedā“ skaičiuoja penkioliktus veiklos metus. „Tai nuoširdūs ir paprasti žmonės, grojantys ir muzikuojantys labiau iš širdies nei iš natų“, – apie svečius atsiliepė G. Sabeckis.
Šiltai žiūrovai sutiko ir Kulių kultūros centro Stalgėnų kultūros namų kolektyvą „Sodžius“, kurio vadovė Vilija Razmienė. Ši kapela, kaip pastebėta, groja įvairių stilių muziką: nuo folkloro iki estrados – prisitaiko prie publikos. Gyvuoja nuo 2011 metų.
Aplodismentų negailėta ir iš toliausiai atvykusiems svečiams – latviams ir jų kapelai „Strops“. Šauniam kolektyvui vadovauja energingoji Jolanta Priedniecė. „Bičių avilys“ – taip savo kapelos pavadinimą lietuviškai išvertė svečiai. „Esame kolektyvas, kuriame groja muzikalūs, kūrybingi ir aktyvūs žmonės. Mėgstame keliauti, slidinėti Alpėse, šokti tautinius latvių šokius. Mūsų repertuare – latvių liaudies muzika“, – kalbėjo „Strops“ nariai.
Pora valandų sueigoje netruko prabėgti. Gražia švente, puoselėjančia liaudies dainas ir muziką, džiaugėsi Žlibinų kultūros centro direktorė A. Bružienė, kolektyvų vadovams įteikdama padėkos raštus ir atminimo dovanėles. Už dalyvavimą dėkota dainų autoriui A. Kubiliui. Taip pat padėkos žodžių nusipelnė ir šventės rėmėjai, nes be jų paramos vargiai sueiga būtų įvykusi. Tad kuo nuoširdžiausi padėkos žodžiai skambėjo Andriejui Stančikui ir Tomui Mašeckiui. „Ačiū atlikėjams ir muzikantams už muziką, atėjusią iš širdies, papročių ir jausmo“, – sakė pastarasis.
Žodį tarė ir Žlibinų seniūnas Martynas Stančikas. „Šiandien susirinkome, kad švęstume muzikos, tradicijos, bendrystės ir dvasios šventę. Tegu šis suvažiavimas būna ne tik muzikos šventė, bet ir proga pasidalyti patirtimi, sustiprinti draugystę ir kartu žvelgti į ateitį“, – pabrėžė seniūnas.
„Liaudies muzika yra menas, kurį reikia saugoti. Gaila, nes jaunimui ši muzika darosi ne tokia reikalinga“, – apgailestavo A. Bružienė, kviesdama gerbti ir globoti tuos žmones, kurių dėka mūsų tautos kultūros palikimas vis dar išlieka gyvas.
