Birželio mėnesį vykusio Rietavo savivaldybės tarybos posėdžio pabaigoje vietos politikai atkreipė dėmesį į pastaruoju metu rietaviškiams rūpimą klausimą, dėl kurio tebevyksta diskusijos – vėjo jėgainių parko kūrimas Rietavo savivaldybėje. Tiesa tokia, jog dalis visuomenės reiškia didžiulį nepasitenkinimą, dėl to yra inicijuotas parašų rinkimas, išsakoma kritika. Opozicija per tarybos posėdį paprašė mero išsakyti savo asmeninę nuomonę dėl turimų planų, susijusių su atsinaujinančia energetika Rietavo savivaldybėje. „Man rūpi savivaldybės perspektyva“, – pažymėjo Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis.
Po to, kai gegužės mėnesį visuomenei buvo pristatyta vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatacijos Rietavo savivaldybėje poveikio aplinkai ataskaita, tarybos opozicinė frakcija ėmėsi iniciatyvos rinkti gyventojų parašus dėl vėjo jėgainių, numatomų statyti savivaldybės teritorijoje, skaičiaus sumažinimo. Dar keli esminiai reikalavimai statytojams – nestatyti elektrinių arti piliakalnių, labiau įsiklausyti į bendruomenių, seniūnų nuomonę.
Opozicija pasigedo ir aiškios Savivaldybės mero Antano Černeckio pozicijos. „Gyventojai nori žinoti mero nuomonę dėl vėjų elektrinių statybų, labiausiai – dėl jų skaičiaus“, – sakė Viktoras Krajinas.
„Esu toks pat gyventojas kaip ir visi Rietavo savivaldybės gyventojai. Man rūpi kraštovaizdis, žmonių gyvenimas teritorijoje. Taip pat rūpi ir savivaldybės perspektyva – kur ir su kokiais pajėgumais mes einame į ateitį, kuo esame stiprūs ir silpni. Visoje Lietuvoje stovime paskutinėje vietoje pagal žaliąją energiją, nes visko bijome. Norime būti šventesni už Romos popiežių. Vėliau tie patys žmonės klaus, kodėl gyvename „biednai“.
Dalyvavau jėgainių parko poveikio aplinkai ataskaitos pristatyme, klausiausi, ką kalbėjo specialistai. Girdėjau tą patį, ką ir visi kiti. Faktas, atsiradus elektrinėms, vaizdas keisis. Vėjo malūnai sukasi : vieniems – jokio poveikio, kitiems – pasaulio pabaiga. Pastebėta, kad tie žmonės, kurie iš jų gavo naudos, yra patenkinti, o tie, kuriems nebuvo mokėta, skundžiasi.
Dėl jėgainių skaičiaus…Sunku rasti vietą, tinkamą elektrinei statyti – tai upelis, tai elektros linija, tai miškas, tai kažkokia apsauginė zona trukdo. Nemanau, kad statytojai laikysis didelių skaičių. Kiek jie bus sumažinti, priklausys ir nuo žmonių nusiteikimo“, – viešai išsakė savo nuomonę meras A.Černeckis.
Savivaldybės vadovas tikino nenorintis agituoti nei prieš, nei už elektrinių parką. Bet priminė, kad visi aplinkiniai rajonai tokius parkus turi, tad, vienaip ar kitaip, jau esą gyvename vėjo elektrinių apsuptyje. Kalbėta, kad finansinę naudą iš tokios kaimynystės gautų ne tik žaliosios zonos ribose gyvenantys žmonės, bet ir bendruomenės, Savivaldybės biudžetas. Meras A. Černeckis skaičiavo, kad bendruomenėms kasmet nubyrėtų daugiau nei milijonas eurų.
„Galėtume atlikti daugybę darbų – išsispręsti vandentiekio, kanalizacijos problemas, paasfaltuoti keliukus, apsitvarkyti pastatus. Parama būtų milžiniška. Į biudžetą ženkliai daugiau surinktume nekilnojamojo turto mokesčio, o kur dar nuomos pinigai, kuriuos gaus gyventojai asmeniškai“, – skaičiavo A. Černeckis.
Tarybos nariai dalijosi savo turima informacija apie vėjo elektrinių poveikį žmonėms ir gamtai. Edmundo Žilevičiaus žiniomis, elektrinių sparnų keliamas garsas Vydmantuose (Kretingos r.) girdisi 1,5 kilometrų spinduliu. Kitas niuansas – gyventojams sunkiau parduoti nekilnojamąjį turtą, mažėja jo vertė. Vytautas Blažaitis teigė iš medžiotojų girdėjęs, kad iš teritorijų, kuriose atsirado jėgainės, dingsta laukiniai gyvūnai.
Meras A.Černeckis ragino daugiau pasitikėti mokslu, specialistais, kurie atliko poveikio aplinkai vertinimus. Į tokį raginimą kolega Augustas Šlimas replikavo: „Anksčiau mokslininkai buvo ideologiniai, dabar ir jie sumaterialėjo. Nereikėtų aklai mokslu tikėti“.
Alfredas Mockus siūlė edukuoti žmones: „Gyventojams turi būti paviešinta, kokią naudą iš vėjo elektrinių parko gaus Savivaldybė. Galbūt reikėtų rengti susitikimus su žmonėmis, gyvenančiais šalia elektrinių parkų, kad jie papasakotų, kas ir kaip pasikeitė“.
