Prieš kurį laiką Šateikių seniūniją sudrebino žinia apie nuo pareigų laikinai nušalintą seniūnę Simoną Arytę-Lauciuvienę. Apie neeilinę situaciją rašėme gegužės mėnesį. Priminsime, kad tuomet Plungės rajono savivaldybės administracija, gavusi informacijos apie galimai seniūnės darytą psichologinį spaudimą vienam iš seniūnijos darbuotojų, jos atžvilgiu pradėjo tyrimą. Ir anksčiau, ir dabar S. Arytė-Lauciuvienė kaltinimus neigia. Jos įsitikinimu, toks sprendimas susijęs su tuo, kad ji neparanki valdžioje esantiems liberalams. „Sprendimas nušalinti priimtas po to, kai nepaklusau ir savo noru nepasitraukiau iš pareigų“, – dar gegužę „Plungei“ tvirtino seniūnė. Šiandien tyrimas baigtas. Jo išvados S. Arytei-Lauciuvienei nepalankios. „Žinojau, kuo tai baigsis“, – sako šiandien ji. S. Arytė-Lauciuvienė nuo birželio 27 dienos atleista iš darbo.
Prieš kurį laiką Šateikių seniūniją sudrebino žinia apie nuo pareigų laikinai nušalintą seniūnę Simoną Arytę-Lauciuvienę. Apie neeilinę situaciją rašėme gegužės mėnesį. Priminsime, kad tuomet Plungės rajono savivaldybės administracija, gavusi informacijos apie galimai seniūnės darytą psichologinį spaudimą vienam iš seniūnijos darbuotojų, jos atžvilgiu pradėjo tyrimą. Ir anksčiau, ir dabar S. Arytė-Lauciuvienė kaltinimus neigia. Jos įsitikinimu, toks sprendimas susijęs su tuo, kad ji neparanki valdžioje esantiems liberalams. „Sprendimas nušalinti priimtas po to, kai nepaklusau ir savo noru nepasitraukiau iš pareigų“, – dar gegužę „Plungei“ tvirtino seniūnė. Šiandien tyrimas baigtas. Jo išvados S. Arytei-Lauciuvienei nepalankios. „Žinojau, kuo tai baigsis“, – sako šiandien ji. S. Arytė-Lauciuvienė nuo birželio 27 dienos atleista iš darbo.
Apie situaciją Šateikių seniūnijoje rašėme gegužės 24 dienos „Plungės“ numeryje, straipsnyje „Šateikių seniūnė: kažkam prireikė mano darbo vietos“. Trumpai priminsime, jog S. Arytė-Lauciuvienė nuo pareigų laikinai buvo nušalinta gavus žodinį buvusio vieno Šateikių seniūnijos darbuotojo skundą. Jos atžvilgiu Savivaldybės administracija pradėjo tyrimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuris susijęs su galimu psichologiniu smurtu darbe.
Praėjusią savaitę tyrimo komisija, vadovaujama Plungės rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus patarėjos Donatos Norvaišienės, pateikė savo išvadas. Kaip „Plungei“ komentavo Savivaldybės administracijos direktorius Dalius Pečiulis, išvada tokia – pripažinti S. Arytę-Lauciuvienę padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš darbo.
„Jokio politikavimo čia nėra“
D. Pečiulis, komentuodamas tyrimo išvadas, sakė, kad atliekant tyrimą buvo apklausti kone visi seniūnijos darbuotojai, ir jau dirbę, ir esami, taip pat šalia seniūnijos dirbančių įstaigų atstovai. Tyrimo metu esą buvo pateikti svarūs įrodymai – seniūnijos darbuotojų padaryti garso įrašai, kurie atskleidžia, kaip seniūnė bendrauja su pavaldiniais. „Tyrimo komisijoje buvo ir psichologė, kuri dalyvavo apklausose. Ji taip pat pateikė savo išvadas, kuriose pažymi, jog seniūnijoje darbuotojams buvo sukurtas netinkamas darbo santykių klimatas. Todėl tyrimo išvada tokia, kad buvo padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas“, – kalbėjo Savivaldybės administracijos direktorius.
Savivaldybės administracijos vadovas užsiminė, jog, gavęs tyrimo komisijos sprendimą dėl seniūnės atleidimo iš darbo, jis savo iniciatyva pasiūlė S. Arytei-Lauciuvienei užimti laisvą darbo vietą Savivaldybės administracijos Turto skyriuje. „Mums reikalingas specialistas šiame skyriuje, o Simonos išsilavinimas atitinka šios pozicijos reikalavimus. Todėl vietoje atleidimo iš darbo jai pasiūlėme skirti griežtą papeikimą. Pagal atlikto tyrimo išvadas, Simona nėra tinkama darbui, kuriame turėtų sau pavaldžių žmonių. Tačiau su tokiu pasiūlymu ji nesutiko, vietoj to siūlė atleidimą bendru sutarimu išmokant kompensaciją. Nemanome, kad tai yra galima, todėl nuo birželio 27 dienos S. Arytė-Lauciuvienė yra atleista iš Šateikių seniūno pareigų“, – toliau aiškino D. Pečiulis.
Tiesa, tą pačią dieną Savivaldybė gavo raštą iš Generalinės prokuratūros apie jau buvusiai seniūnei suteiktą pranešėjo statusą, kas draustų bet kokius veiksmus prieš ją kaip Savivaldybės administracijos darbuotoją.
„Kadangi nesame gavę jokios kitos informacijos iš Generalinės prokuratūros apie galimai inicijuotus tyrimus Savivaldybės atžvilgiu, buvo priimtas sprendimas seniūnę vis dėlto atleisti. Jei bus teismas? Mes dirbame toliau savo darbą. Galiu garantuoti, kad jokio politikavimo čia nėra. Jei teismas nuspręs, jog teisi Simona, vykdysime teismo sprendimą ir priimsime ją atgal į darbą seniūnijoje. Dėl man išsakomų kaltinimų, neva šioje situacijoje esu atpirkimo ožys ir vykdau, kas man yra nurodyta, dar sykį pakartosiu, kad aš nei jaučiausi, nei jaučiuosi, nei jausiuosi, kad man kas galėtų daryti kokią įtaką. Pirmiausia žiūriu, kaip atliekamas darbas. Simona šiuo atveju dirbo gerai ir neturiu jai pretenzijų. Esmė yra jos bendravimas su žmonėmis, psichologinė darbuotojų atmosfera. Dėl savo sprendimų esu ramus, o interpretacijų buvo, yra ir bus“, – dėstė Savivaldybės administracijos direktorius.
Kaip situaciją vertina pati S. Arytė-Lauciuvienė? Paprašėme jos atsakyti į keletą klausimų.
– Kaip vertinate Plungės rajono savivaldybės administracijos tyrimo dėl netinkamo Jūsų kaip Šateikių seniūnės bendravimo su savo pavaldiniais išvadas?
– Kai nesutikau su mero pasiūlymu išeiti savo noru iš darbo, žinojau, kuo tai baigsis – atleidimu per tarnybinę nuobaudą. Todėl visa tai, kas vyko po to, kai meras spaudė mane išeiti iš darbo, manęs nenustebino – žinojau šį scenarijų. Informaciją apie tai, kas manęs laukia ateityje, buvau pateikusi ir teisėsaugai. Teisėsauga dar iki mano nušalinimo nuo pareigų – po mero spaudimo pasitraukti iš darbo – žinojo, kad galimai neteisėtų veiksmų prieš mane imsis administracijos vadovai. Būtent taip ir nutiko – mane nuo pareigų nušalino, o po to iš darbo atleido liberalas, iš eilinio darbuotojo į direktoriaus pareigas be konkurso paskirtas žinomo liberalo sūnus, ilgai dirbęs policijoje, bet vis dėlto, manytina, praradęs elementarų budrumą ir suvokimą, kad gali būti stebimas.
– Tyrimo išvadose pažymima, jog buvo patvirtintas Jūsų psichologinio smurto prieš seniūnijos darbuotoją atvejis pateikiant garso įrašo įrodymus. Jūsų komentaras.
– Birželio 21 dieną man buvo pateikta išvada, neva padariau tarnybinį nusižengimą – taikiau psichologinį smurtą darbuotojų atžvilgiu. Išvadą galiu pavadinti tikru padrikų minčių kratiniu – aiškiai matyti, kad išvadą rašęs asmuo ar asmenys arba nesuprato, ką rašo, bet stengėsi prirašyti daug, arba buvo verčiami surašyti bet kokią rašliavą, kad tik ji duotų pretekstą mane atleisti iš darbo. Išvada, tiksliau apibūdinant, – minčių kratinys, tokia suvelta, tokia teisiškai neargumentuota, kad man kyla tik viena mintis – ji taip surašyta tyčia.
Pirma, nuo pareigų esu nušalinta gegužės mėnesį, tačiau komisija išvadoje, kuri pasirašyta birželio 20 dieną, konstatuoja, kad psichologinis smurtas, buvo IR TEBĖRA taikomas tebedirbančiai darbuotojai D. V. Nežinia, kaip nedirbdama seniūnijoje nuo gegužės galėjau tą smurtą taikyti birželio 20-ąją, bet komisija mano, kad galėjau. Šypseną kelia ir daugybė kitų komisijos išvados detalių.
Tarnybinė nuobauda pagal teisės aktus gali būti skirta tik už veiksmus, padarytus ne seniau kaip prieš šešis mėnesius, tad daug savaičių mano veiklą tyrusi komisija, prirašiusi ilgą rašinėlį apie mano tariamai nederamą ir ilgai trukusį elgesį, galiausiai išvados pabaigoje nustatė dvi konkrečias datas, kuriomis įvykdžiau pažeidimus, t. y. 2023 m. kovo 21 d. stipriai trenkiau kabineto durimis ir 2023 m. gruodžio 27 d. D. V. nepasiūliau vykti kartu į Donato Montvydo koncertą.
Nežinia, kaip komisijai objektyviai pavyko nustatyti tikslią trenkimo durimis datą ir tai, kad trenkimas buvo stiprus, bet komisija pripažino, kad trenkimas durimis yra psichologinio smurto taikymas prieš D. V. Na, o kadangi nuo trenkimo durimis buvo praėję daugiau kaip 6 mėnesiai ir už durų trenkimą manęs jau nebuvo galima atleisti iš darbo, atleidimui ieškota kitos priežasties. Kaip teisėtą priežastį, kodėl mane reikia atleisti iš darbo, komisija nurodė tai, kad D. V. 2023 m. gruodžio 27 d. nepasiūliau vykti į D. Montvydo koncertą. Taip, supratote teisingai – 2023 m. gruodžio 27 d. teisiškai įvertinta kaip tarnybinio nusižengimo padarymo diena.
Galėčiau vardyti daugybę tokių šypseną keliančių komisijos išvados „perliukų“, bet tam nepakaktų šio laikraščio puslapių.
Komisija bandė aprašyti ir kitus tariamus mano nusižengimus, kurie paremti apkalbomis – kad esu nemandagi, verčiu darbuotojus dirbti sakydama, kad jie negulės ant sofutės, baru už tai, kad darbuotojas nerodo iniciatyvos darbe, pravardžiavau vicemerą ir pan. Siekiant mane atleisti iš darbo ir įrodyti mano kaltę, pasitelkti liberalams savi žmonės, susieti partiniais ryšiais, ir visa tai tik todėl, kad savo noru nesutikau su mero pasiūlymu išeiti iš darbo ir taip užleisti vietos tam, kam ją numatę liberalai.
– Tyrimo išvadose nurodytas griežčiausias sprendimas – atleidimas iš darbo. Redakcijos turima informacija, Jums buvo pasiūlyta kita darbo vieta – Savivaldybės administracijos Turto skyriuje. Šių pareigų atsisakėte, vietoje to siūlėte darbo santykius su Savivaldybės administracija nutraukti abipusiu sutarimu išmokant išeitinę kompensaciją. Kodėl tokia situacijos baigtis Jus būtų tenkinusi? Ar tai nebūtų reiškę, jog sutinkate su Jūsų kaip seniūnijos vadovės adresu išsakytais kaltinimais?
– Taip, kartu su išvada Savivaldybės administracijos direktorius Dalius Pečiulis man pateikė raštą, kurį perskaičius tikriausiai ne vienam žmogui kiltų mintis, jog D. Pečiuliui šį raštą tyčia pakišo pasirašyti jo paties priešas. D. Pečiulis rašte nurodo, kad man skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų už psichologinio smurto taikymą darbe, ir tame pačiame rašte nurodo, kad iš valstybės tarnautojo pareigų manęs neatleis, jei sutiksiu iš seniūnijos persikelti dirbti į kitą Savivaldybės administracijos padalinį – Turto skyrių. Vienu sakiniu leidęs suprasti, kad esu psichologinė smurtautoja ir negaliu dirbti su žmonėmis, kitu sakiniu D. Pečiulis pasiūlė man pareigas toje pačioje Savivaldybės administracijoje, tik kitame padalinyje. Jokios logikos, jokios teisinės sąmonės – pripažinęs, kad neva pažeidžiau valstybės tarnautojams numatytus reikalavimus, jis pakvietė mane toliau dirbti valstybės tarnyboje. Matyt, kažkoks pseudoteisininkas jam patarė, kad, man sutikus su pasiūlymu pereiti dirbti į Turto skyrių, direktorius išvengs bylos už neteisėtą mano atleidimą iš seniūnės pareigų. Belieka tik stebėtis tokia administracijos direktoriaus ir jam padedančių teisininkų nekompetencija. Į šį pasiūlymą atsakiau sarkazmu – pasiūliau man išmokėti 12 mėnesių atlyginimą.
Niekada neneigsiu to, kad dalis seniūnijoje dirbusių ar dirbančių žmonių draugauja su tinginiu ir ši draugystė yra labai stipri. Galbūt mano kalboje su darbuotojais būta buitinės išraiškos, tačiau Žemaitijoje to netrūksta niekur. Neneigiu, kad mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomų seniūnijos darbuotojų prašiau dirbti, juos įveiklinau. Natūralu, kad tai sukėlė pasipriešinimą tų, kurių ego ir noras tingėti svarbiau už pamatines vertybes – darbštumą ir dorumą. Daug laiko buvau stebima ir skundžiama tų seniūnijos darbuotojų, kurie savo tingėjimą bandė pateisinti kritikuodami mane ir ieškodami mano klaidų.
– Savivaldybė gavo pranešimą iš Generalinės prokuratūros apie Jūsų kaip pranešėjos statusą, tačiau, nepaisant to, iš seniūnės pareigų buvote atleista. Kaip pakomentuotumėte šią situaciją?
– Teisėsauga dabar tokia stipri ir kompetentinga, kad demaskuoja ne tik nusikaltėlius, bet ir tarnybiniais įgaliojimais piktnaudžiaujančius, viešąjį interesą pažeidžiančius politikus.
– Ar ketinate skųsti Savivaldybės vykdyto tyrimo išvadas ir sprendimą Jus atleisti iš seniūnės pareigų?
– Pasitikiu teisėsauga. Pasitikiu prokuratūra, kuri dar iki mano nušalinimo nuo pareigų man suteikė pranešėjo statusą. Dar iki mano nušalinimo buvau supažindinta, kad prokuratūra įžvelgia galimų teisės aktų pažeidimų. Tad manau ir tikiu, kad visa ši istorija yra tik pradžia to, kas nutiks ateityje.
Šioje istorijoje sulaukiau milžiniško gyventojų palaikymo, kunigų ir netgi teisėsaugos palaikymo. Noriu iš visos širdies visiems už tai padėkoti. Aš praradau tik darbą, o atradau kur kas daugiau – žmonių palaikymą. Šioje istorijoje žmonės taip pat pamatė, kokią valdžią išsirinko ir kaip neteisėtai veikia tie, kurių vienintelis pragyvenimo šaltinis yra mokesčių mokėtojų pinigai. Vadovais tapę be konkursų, darbus gavę tik per tėvus ar partiją politikai prarado žmogiškumą ir jaučiasi tarsi privačioje bendrovėje, nors savo gyvenimo kelyje nieko nėra sukūrę patys.
