Penktadienį Plungėje lankėsi ūkio viceministras Ramūnas Burokas ir šios ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento Struktūrinės paramos valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Algė Strolytė. Po susitikimo su Savivaldybės vadovais svečiai nuvyko į uždarąją akcinę bendrovę „Litnaglis“, užsiimančią vinių gamyba.
Visų pirma bendrovės generalinis direktorius Mindaugas Bondauskis ministro pavaduotojui ir vyr. specialistei surengė ekskursiją: išsamiai papasakojo, parodė, kaip dirbama įmonėje, kokios medžiagos naudojamos, kokios darbuotojų darbo sąlygos ir pan.
Viską apžiūrėjus, M. Bondauskis apibendrino, kad UAB „Litnaglis“ veikia jau septyniolika metų, joje dirba 170 žmonių, per metus pagaminama apie 30 tūkstančių tonų vinių. Daugiausia produkcijos iškeliauja į užsienį.
Sugrįžus iš gamybos patalpų, prie puodelio arbatos aptartos kai kurios problemos, su kuriomis susiduria įmonė.
Kaip pasakojo generalinis direktorius, bendrovė vinių gamybos stakles ir jų detales perka iš trijų firmų. Kadangi specialistų dirbti su šiomis staklėmis sunku rasti ir dėl nemokėjimo ar nežinojimo kartais detalės sugadinamos, buvo nuspręsta, kad į įmonę atvyks gamintojų iš Danijos atstovai ir surengs mokymus. Tačiau visa tai kainuoja nemažai pinigų – 11 000 eurų už du apsilankymus. Tad vadovas domėjosi, ar būtų galimybė per Europos Sąjungos finansuojamus projektus susigrąžinti bent dalį mokymams skirtų lėšų.
Kitas būdas apmokyti naujokus – patirties turintys meistrai. „Bet ir vėl problema: žmonės uždarbį gauna už pagamintų vinių kiekį. Jei imsis mokyti kitus, pagamins mažiau, todėl to nenori daryti. Jei būtų galima darbuotojams kompensuoti prarastą uždarbį, gal nereikėtų kviestis specialistų iš užsienio“, – svarstė verslininkas.
M. Bondauskis neslėpė, kad praėjusiais metais bandė teikti paraiškas ir gauti finansavimą iš ES struktūrinių fondų, bet suprato, kad vertinimo kriterijai dažnai prasilenkia su realybe, ypač sunku tokioms specifinėms įmonėms. Kaip pavyzdį pateikė bandymą gauti lėšų eksportui skatinti: teko nusivilti, nes tos šalies, kurios reikia, kriterijų sąraše nebuvo.
Viceministras patikino, kad dabar tie sąrašai yra peržiūrimi ir keičiami.
„Litnaglio“ vadovas svečiui papasakojo, kad bendrovė prieš dvejus metus pradėjo vinis eksportuoti į Jungtines Amerikos Valstijas. Pirmiausia dalyvavo parodoje ir ten užmezgė kontaktų. Iš pradžių į JAV išveždavo 2–3 konteinerius vinių, o šiuo metu – jau apie 20. „Bandysime plėstis Amerikos rinkoje“, – reziumavo direktorius.
Trumpai kalbėta ir apie tai, kad sostinėje sėdintys klerkai ne visada žino, kas darosi regionuose ir kaip gyvena jų žmonės.
Kaip teigė M. Bondauskis, „Litnaglis“ norėtų plėstis, tam jau yra nupirkta pastatų, tačiau problema ta, kad pastatai stovi laisvoje valstybinėje žemėje, kurios be skelbiamo aukciono bendrovė įsigyti negali. O Savivaldybės rankos surištos. „Atrodo keistai, kad Vilniuje geriau žino, kur mums reikia plėstis ir kiek mums reikia žemės“, – stebėjosi verslininkas.
Išklausęs pastabas, viceministras ragino kreiptis, jei tik kiltų kokių klausimų, patarė, pagal kokias ES finansavimo priemones įmonė galėtų teikti paraiškas dėl lėšų už mokymus ir pan.
Atsisveikinant svečiui įteikta simbolinė gintarinė vinis.
Dar mažai atjojęs ant darbinikų sveikatos ir algų mažinimo dar čiut, čiut trūksta ;))))