Senieji amatai – neatsiejama lietuvių kultūros dalis, regionų išskirtinumo požymis. Viekšniai nuo seno garsėjo kaip amatininkų, o ypač puodžių, miestas.
Nuo šiol viekšniškiai ir miesto svečiai turės galimybę interaktyviai pasinerti į molio kūrybos pasaulį: pamatyti, pajusti, kas tas molis, sužinoti, kur ir kaip jis išgaunamas, patirti, kaip iš jo gimsta keramikos dirbiniai.
Idėja kilo prieš kelerius metus
Edukaciniai užsiėmimai, jų programos – puikus būdas smagiai ir patraukliai perteikti informaciją, žinias ir įgūdžius, plėsti akiratį. Suaugusiesiems ir vaikams skirtų edukacijų pasirinkimas mūsų šalyje, o kartu ir Mažeikių rajone, vis plečiasi.
Viekšnių kultūros centro darbuotojai įgyvendino projektą „Kartu molio taku“, kurio metu sukurta nauja paslauga-pramoga lankytojams – interaktyvi pažintis su moliu, jo išgavimu, apdirbimu.
Šešiolika mėnesių rengtas projektas jau baigtas. Nors jau kurį laiką centro darbuotojai priima ir laukia lankytojų, norinčių išbandyti edukaciją, praėjusią savaitę surengtas oficialus jos atidarymas.
Viekšnių kultūros centro direktorė Inga Gudauskienė „Santarvei“ sakė: „Viekšniai – kraštas, kur molis nuo seno formavo ir suformavo jo tapatybę, istoriją. Šiose vietovėse nuo seno buvo kasamas geriausias molis, čia gimė, augo, dirbo, kūrė patys geriausi Žemaitijoje puodžiai, veikė daug molio dirbtuvių. Suprasdami molio reikšmę mūsų kultūrai ir istorijai, vasarą jau 19-ąjį kartą organizuosime Molio šventę. Vinco Deniušio meno mokykloje ir šiandien vyksta keramikų užsiėmimai. Na, o mums, kultūros centro darbuotojams, prieš porą metų kilo idėja paieškoti galimybių molio kelio patirtis, visus procesus perteikti inovatyviai, pasinaudojant šiuolaikinėmis technologijomis. Žmonėms, o ypač jaunajai kartai, tai turėtų būti vertingos žinios ir patirtis.“
Projekte – nemažai veiklų
Projekte „Kartu molio taku“ susipina 4 veiklos.
Interaktyviame stende lankytojams lietuvių ir anglų kalbomis pateikiama informacija apie Viekšnių miestą, kartu jie susipažįsta ir su puodininkystės istorija. Toliau įvairaus amžiaus žmonės gali leistis į virtualią kelionę molio taku: užsidėję 3D akinius jie pabuvoja Šaltiškių molio karjere, išgirsta pasakojimų apie šios žaliavos gavybą ir išdirbimą, gali išbandyti žiedimo ratelį, pūsti dumples. Didžiuliame ekrane jie mato, kaip ir iki kiek laipsnių kaista krosnis, kurioje degamas molio dirbinys.
Molio terapija ir maisto degustacija – dar dvi veiklos, kuriose bus galima dalyvauti lankantis Viekšniuose.
Molio terapijos užsiėmimus ves keramikas, mokytojas, Viekšniuose kasmet rugpjūčio 15 d. vykstančios Molio šventės sumanytojas ir nuolatinis dalyvis, edukatorius Vitalijus Baltutis. O „Puodžiaus pietus“ gamins Viekšnių bendruomenės atstovai.
Leidosi į avantiūrą
Prie Kultūros centro darbuotojų inicijuoto projekto „Kartu molio taku“ įgyvendinimo prisidėjęs V. Baltutis sakė, kad projektas buvo didelė avantiūra.
Viekšniškis prisiminė: kai pokalbio su Kultūros centro atstovais metu nuskambėjo mintis apie tai, kad yra galimybė sukurti interaktyvų molio kelią, buvo labai daug nuogąstavimų, nežinios. Bet kartu ir viliojo galimybė sukurti ką nors naujo ir tokio, kas padėtų tradicijas, senolių patirtį perteikti šiuolaikinei žmonių kartai.
„Juk iš esmės tai reiškia, kad reikėjo sumąstyti, kaip molio gabalėlį paimti ir „įkišti“ į kompiuterių ekranus. Bet pasiryžome. Pradėjome nuo minties, kokie yra molio procesai, kokią informaciją turime ir ką dar reikia sukurti. Aišku, buvo didelių fantazijų, plačių idėjų, ką ir kaip padaryti. Kartais tas įsismarkavusias fantazijas pristabdydavo informatikai. Bet galutinis produktas išėjo originalus“, – tuo, kas nuveikta, pasidžiaugė keramikas.
Terapijoje – galimybė prisiliesti prie molio
Kalbėdamas apie molio terapiją, V. Baltutis dalijosi pastebėjimu: dažnas žmogus, kol pats savo rankomis nepačiupinėja molio, galvoja, kad padaryti vieną ar kitą indelį, puodelį yra juokų darbas.
O jo vertę supranta tuomet, kai gauna tą molį paminkyti, paformuoti, džiovinti, degti, glazūruoti, vėl degti.
Tai toks ir yra projekto „Kartu molio taku“ sudėtinės dalies – molio terapijos – tikslas: žmonėms, kuriems tai įdomu, suteikti galimybę iš tikrųjų prisiliesti prie molio.
„Molis turi tokią savybę: jis viską priima, prijungia, o paskui, kai yra degamas, – viską atiduoda į aplinką. Tai žmogaus neigiamas emocijas molis surenka, o paskui jos degdamos išgaruoja.
Be to, sakoma, kad molis turi atmintį: jei į molio gabalėlį sukrausi sunkią energiją, dirbinys bus toks sunkus (ne masės prasme), aštrus, kartais ir pjaunantis. Kita vertus, tas pats molis prašosi glostomas. Tad, jei į būsimą dirbinį sudėsi mintyse ir širdyje nešiojamą negatyvą, tą dirbinį glostydamas, lygindamas, negatyvą „išglostysi“ lauk. Apie visa tai galima daug kalbėti, bet galima ir pamatyti, patirti. Todėl kviečiu, kai tik bus proga, apsilankyti pas mus“, – mintimis dalijosi V. Baltutis.
Bendradarbiavimas nelengvas, bet įdomus
- Gudauskienė apibendrino: projektas įgyvendintas, jo veiklos įvykdytos. Jau kiek anksčiau sulaukta ir lankytojų – būrelio viekšniškių, Mažeikių politechnikos mokykloje viešėjusių mokinių iš Latvijos bei Estijos, kelių aplinkinių kaimų bendruomenės pirmininkų.
Priimdami pirmuosius lankytojus Kultūros centro darbuotojai ir patys mokėsi, kaip juos „lydėti“ interaktyviu molio taku, kaip dirbti su edukacijai naudojama įranga ir panašiai.
„Daug buvo pamokų, daug komandinių bendrų sprendimų – daug dalykų, kurie suvienijo ne tik mus, Kultūros centro darbuotojus, bet ir aplink esančių organizacijų atstovus. Suprantame, kad tobulinti ir tobulėti yra kur. Kad ir dabar, išgirdome, kad piešti raštus ant virtualių molio dirbinių būtų lengviau ne kompiuterio monitoriuje ir ne pele, o ant planšetės ekrano specialiu elektroniniu pieštuku. Bet viskas ateityje, o šiandien džiaugiamės ir didžiuojamės tuo, ką padarėme“, – kalbėjo centro direktorė.
Jos teigimu, kultūros darbuotojų ir informacinių technologijų specialistų, programuotojų bendradarbiavimas buvo nelengvas, bet įdomus procesas.
„Mes, kultūros sektoriaus atstovai, turėjome daug sumanymų, bet nežinojome, kaip juos įgyvendinti technologine prasme, ar išvis tai įmanoma padaryti. O informacinių technologijų specialistai nieko bendro neturėjo su keramika ir ne kartą sakė, kad nežino, kaip įgyvendinti vieną ar kitą idėją. Bet labai daug bendravome, derinome, rodėme, kaip kas vyksta dirbant su moliu. Ir pavyko“, – šypsojosi „Santarvės“ pašnekovė.
Tradicijose – lietuvių pamatas ir tvirtybė
Projekto „Kartu molio taku“ pristatymo renginyje dalyvavo Savivaldybės merė Rūta Matulaitienė, Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyriaus, Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupės atstovės, Viekšnių seniūnas Kornėlijus Kryžius, projekto partnerių – Viekšnių bendruomenės, Vinco Deniušio meno mokyklos atstovai.
Svečiai išbandė veiklas interaktyvioje edukacijoje.
„Smagu lankytis Viekšniuose, kur yra gajos senosios tradicijos, kur jos puoselėjamos ir saugomos. O jas saugodami išlaikote krašto ypatingumą, savo kaip viekšniškių išskirtinumą. Man atrodo, kad būtent senuosiuose amatuose, tradicijose slypi mūsų, lietuvių, stiprybė, pagrindas ir pamatas.
Senųjų amatininkų patirtis, jaunosios kartos atstovų pasiekimai – neįkainojama vertybė. Smagu, kad senieji amatai yra perkeliami į kitą lygmenį pritaikant naująsias technologijas“, – tuo, kad rajone nuo šiol bus dar viena vieta, į kurią norintieji galės atvykti įdomiai ir prasmingai veiklai, pasidžiaugė R. Matulaitienė.
Ką reikėtų žinoti apie interaktyvią edukaciją?
Interaktyvios edukacijos trukmė: nuo 1 iki 1,5 val., priklausomai nuo to, kiek joje dalyvauja žmonių. Ji skirta vaikams nuo 9 metų ir suaugusiesiems.
Dalyvavimas mokamas. Kaina vienam asmeniui – 8 eurai. Norintieji dalyvauti didesnėmis grupėmis turi iš anksto registruotis.
Daugiau informacijoshttps://kartumoliotaku.lt/
Autorės nuotr.
