Spalio 29 d. „Plungės“ laikraštyje buvo išspausdintas straipsnis „Ant Nacionalinės žemės tarnybos specialistų mestas įtarimų šešėlis“. Po publikacijos Seimo narys Jurgis Razma kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos. Po kurio laiko jis redakcijai persiuntė raštą iš šios tarnybos, kuriame lyg ir paneigiami straipsnyje išdėstyti faktai bei nuomonės. Kad būtų viskas aišku ir skaitytojams nekiltų abejonių, dar kartą grįžtame prie to paties.
Priešistorė ir painiava
„Plungės“ skaitytojams priminsime, kad spalio 24 d. Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje Plungės ir Rietavo savivaldybių ūkininkai rinkosi į susitikimą su Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Plungės ir Rietavo skyriaus vadovu Steponu Januška. Tada susitikimą inicijavęs Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys susirinkusiesiems sakė, kad šį rudenį nemažai Plungės rajono ūkininkų susidūrė su galimai neskaidriu jų teisėtai naudojamos valstybinės žemės pardavimu kitiems asmenims.
Ūkininkai nerimavo, kad iš kito rajono atvykęs Vygandas Kumpys, galbūt dėl kažkieno tinkamai neatlikto darbo iš panosės nugvelbs ne vienerius metus jų nuomotą ir dirbtą žemę. Išklausęs priekaištų, tada S. Januška teisinosi: „Tie jauni žmonės žino savo teises, jie nevaikšto po vieną, eina su advokatais“. Ne kartą buvo paminėta ir NŽT vyresnioji specialistė Rima Reimarienė. Susitikime ir po jo kalbinti ūkininkai sakė, jog šios specialistės patariami ar atkalbėti neparašė prašymų laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemei įsigyti. Tokius prašymus NŽT esą pateikė tik ūkininkas iš kito rajono. Tiesa, į spalio mėnesį vykusį susitikimą buvo kviečiama ir R. Reimarienė, bet… S. Januška žadėjo į visus klausimus atsakyti už ją.
Tada telefonu kalbinti ūkininkas Justinas Valančius iš Šateikių Rūdaičių k. (Platelių sen.) ir M. Kaktys sakė žinantys faktų, kad parašyti prašymai žemei įsigyti stebuklingai dingę.
Nepatenkinti NŽT teritorinio skyriaus darbu „nuskriaustieji“ ūkininkai raštu pagalbos kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), Žemės ūkio rūmus, Seimo narį J. Razmą ir FNTT.
Po šito ūkininkų susirinkimo Seimo narys J. Razma kreipėsi į NŽT, prašydamas paaiškinimo. Ir žemdirbių šventės metu Seimo narys ragino žemėtvarkininkus būti atidesniems savo krašto ūkininkams, padėti jiems susigaudyti biurokratijos labirintuose.
J. Razma iš NŽT atsakymą gavo ir persiuntė „Plungės“ redakcijai. Kadangi žurnalistai žemės nei parduoda, nei perka, o gautajame rašte aptikome, kaip mums pasirodė, prieštaravimų, į pagalbą pasikvietėme Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus pirmininką M. Kaktį. Reikia pažymėti, kad minėtame rašte ir jis tų nesutapimų aptiko. Taigi, bendromis jėgomis bandysime išpainioti raizgalynę ir išsiaiškinti, kas teisus, o kas galbūt bando ginti munduro garbę.
Vienaip sakoma, kitaip daroma?
„2013 m. spalio 29 d. laikraščio „Plungė“ straipsnyje „Ant Nacionalinės žemės tarnybos specialistų mestas įtarimų šešėlis“ pateikta nuomonė, kad NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus specialistai nepriėmė prašymų pirkti naudojamų valstybinės žemės plotų.
Asmenų ir prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu, 26 punkte nurodyta, kad rašytiniai prašymai, pateikti tiesiogiai, atsiųsti paštu, per pasiuntinį ar gauti „vieno langelio“ asmenų aptarnavimo padalinyje, turi būti užregistruoti atitinkamame institucijos dokumentų registre pagal Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles, patvirtintas Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu. Vadovaujantis šia nuostata, visi prašymai dėl valstybinės žemės sklypų įsigijimo ar nuomos yra nuolat priimami Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniuose skyriuose (iki 2010 m. liepos 1 d. – apskričių viršininkų administracijų rajonų žemėtvarkos skyriuose), neatsižvelgiant į tai, ar artimiausiu metu yra numatomas rengti tos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, ar žemės reformos žemėtvarkos projekto darbai jau yra vykdomi. Todėl straipsnyje pateikta nuomonė dėl prašymų nepriėmimo nėra teisinga“, – rašoma rašte.
Ką gi, reikia pasakyti, kad susitikimo su ūkininkais metu S. Januška, susirinkusiesiems kalbėdamas apie prašymų priėmimo sustabdymą, aiškiai pasakė, kad bet kokia forma gauti prašymai nebuvo priimami, žmonės buvo įspėti, kad prašymai bus grąžinami prašytojui. Tai girdėjo visi susitikime dalyvavusieji (aut. pastaba). Tad kaip čia dabar yra? Rašte – vienaip, susitikimuose – kitaip?
Su mūsų nuomone sutiko ir M. Kaktys. Anot jo, po skandalingojo susitikimo iš Vilniaus buvo atvykusios dvi NŽT specialistės, kurios buvo įpareigotos išsiaiškinti, kodėl Plungės r. tokia aštri situacija. Šio susitikimo metu, pasak Ūkininkų sąjungos skyriaus pirmininko, taip pat netrūko aršių diskusijų. „Jie patys sau prieštarauja, per susirinkimus sakė, kad prašymų nepriėmė, nes negalėjo priimti. Vienaip rašo, kitaip daro, o mes, liaudiškai tariant, liekame kvailio vietoje. Susitikime su specialistėmis ir nuskriaustais ūkininkais S. Januška pripažino, kad NŽT specialistai pasielgė biurokratiškai, pasakydami, jog nepriims prašymų ir jų nepriėmė, nors pagal archyvavimo įstatymą turėjo priimti“, – pasakojo M. Kaktys.
Tačiau, anot pašnekovo, bėda ne tik prašymų nepriėmimas. Pasak M. Kakčio, viena šateikiškė pasakojusi, kad prašymą pirkti žemę, kuri ribojasi su jos nuosava žeme, buvo parašiusi, bet šis… dingo. „Specialistai nežino, kaip jis pradingo, o viešnios iš Vilniaus sako, kad jei nėra dokumento, vadinasi, nieko negalima vertinti. Na, prapuolė, tai prapuolė, bet kodėl niekas nesiaiškina, kas atsakingas už dokumento dingimą? Taip pat paslaptingai dingo ir Sauliaus Valančiaus prašymas iš Šateikių Rūdaičių k. (Platelių sen.), kuris buvo parašytas 2009 m.“, – pasakojo M. Kaktys. Anot jo, NŽT Plungės skyriaus specialistai tikina, kad žmonės tų prašymų nerašė.
Painus laikotarpis
„Straipsnyje nurodyta, kad prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Plungės r. Gintališkės kadastro vietovėje pateikė tik V. Kumpys. Turėtume pažymėti, kad Plungės r. Gintališkės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 26 d. (…), parduotini valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai suprojektuoti 8 asmenims (šiame projekte Vygandui Kumpiui žemės sklypai nesuprojektuoti), o suprojektuotas plotas sudaro 94,53 ha. Taigi 2010–2011 m., dar iki LR Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo (…) „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo“ priėmimo, kuriuo sustabdytas prašymų pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus priėmimas, buvo nagrinėjami asmenų prašymai dėl valstybinės žemės pirkimo. Todėl negalima teigti, kad buvo tik vienas Vygando Kumpio prašymas dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo ir nebuvo nagrinėjami kitų asmenų prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.
Kitas žemės valdos projektas Plungės r. Gintališkės kadastro vietovėje buvo rengiamas 2013 m., (…) kadangi 2011 m., patvirtinus Plungės r. savivaldybės Gintališkių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, buvo gauti 5 prašymai dėl sklypų suprojektavimo šioje kadastro vietovėje, iš kurių 1 prašymas V. Kumpio dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo (kitų asmenų prašymų dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo pateikta nebuvo), NŽT Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriui pateiktas 2010 m. gruodžio 13 d. Šis Vygando Kumpio prašymas nebuvo nagrinėjamas 2010–2011 metais, rengiant Plungės r. Gintališkės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kadangi prašymas pateiktas jau prasidėjus projektavimo darbams.
Plungės r. Gintališkės kadastro vietovės žemės reformos projektui prilyginamame plane, (…) V. Kumpiui suprojektuoti 6 bendro 40,55 ha ploto parduotini valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai“, – rašoma NŽT atsakyme Seimo nariui Jurgiui Razmai.
Na, pagal visa tai galima suprasti, kad ne vien V. Kumpys pretenduoja į žemę. Ką apie tai mano M. Kaktys? „Visi minėti 8 sklypai suprojektuoti pagal prašymus, pateiktus iki 2010 metų gegužės mėn. O nuo to laiko iki 2011 m. rugpjūčio (kol buvo sustabdytas paraiškų priėmimas) negautas nė vienas prašymas, išskyrus V. Kumpio. Ar gali taip būti, kad ūkininkai nesidomėjo, ar gali nusipirkti tą žemę? Aišku, vedėjas tikina, jog neprašė, bet juk tai – netiesa. Visi susitikime dalyvavusieji ūkininkai tvirtino priešingai. Prašymų raštu nebuvo, nes specialistai sakydavo, kad projektas dar nevyksta, parašysit vėliau… Taip ūkininkai buvo nustumti, tikriausiai sąmoningai, kad nebūtų prašymų, nebūtų daugiau pretendentų. Jau anksčiau sakiau, jei nuskriaustųjų ūkininkų prašymai būtų buvę priimti, pagal reformos įstatymą jie būtų 12 ar 13 vietoje, o V. Kumpys tik 14. Savaime suprantama, kad ūkininkai žemę būtų pirkę, juk ne vienerius metus ją dirbo. Taigi peršasi išvada, kad viskas buvo daroma taip, jog vietiniai ūkininkai neparašytų prašymų, o tą žemę galėtų nupirkti V. Kumpys“, – svarstė pašnekovas.
„Kalbėjomės kaip aklas su kurčiu“
Susitikime su specialistėmis iš Vilniaus dalyvavo ir nuskriaustais besijaučiantys ūkininkai, ir anksčiau minėtoji R. Reimarienė, kuri, pasak jų, atkalbinėdavo rašyti prašymus. Kaip sakė M. Kaktys, į ūkininkų priekaištus ji atsakinėjo esą po 2011 m. prašymų nebepriėmė todėl, kad vadovavosi įstatymu, o iki to laiko esą patys ūkininkai neprašė, nes neturėjo pinigų ir nebuvo jokio noro žemės pirkti. „Kalbėjomės kaip aklas su kurčiu. Mes – vienus argumentus, jie nesigilindami varė savo – ūkininkai patys kalti“, – sakė M. Kaktys.
Anot jo, spalio mėnesio susitikime atvirai kalbėta apie tai, kad esą buvo žinoma, kiek reikia sumokėti už vieną hektarą, kad galėtum žemę nusipirkti. „Normaliai galvojant, jei nebūtų jokio suinteresuotumo, specialistas, dirbantis su ūkininkais, atėjusiajam pasakytų, kad galima parašyti prašymą. Juk tuos žmones, kurie norėjo pirkti žemę, specialistai tikrai žinojo“, – svarstė M. Kaktys.
„Straipsnyje nurodytam Justinui Valančiui nuo 2010 m. balandžio 26 d. iki 2011 m. balandžio 25 d. ir nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2012 m. spalio 15 d. buvo leista laikinai naudotis 4 bendro 17,00 ha valstybiniais žemės plotais. Jais J. Valančius (…) turi teisę naudotis iki 2013 m. gruodžio 31 d. Iš J. Valančiaus naudojamų valstybinės žemės plotų, rengiant Plungės r. Gintališkės kadastro vietovės žemės reformos projektui prilyginamą planą, tik du valstybinės žemės plotai suprojektuoti kitiems asmenims, t. y. V. Kumpiui“, – aiškinama rašte.
Štai ką Žemės ūkio ministerijai rašė nepatenkintieji ūkininkai: „Justinas Valančius Gintališkės kadastrinėje vietovėje kiekvienais metais, pasirašydamas nuomos sutartis, pasiteiraudavo dėl žemės pirkimo. 2010-2011 m. atsakymas – neigiamas. Parašęs prašymą išsinuomoti ilgalaike nuoma (nes pirkti negali (aut. pastaba)) gauna atsakymą, kad negali, nes šį plotą (apie 6 ha), 2010 m. parašęs prašymą, planuoja įsigyti V. Kumpys. Kyla klausimas, kodėl Plungės r. ūkininkas negalėjo parašyti prašymo žemės pirkimui?“. Ko gero, čia daugeliui būtų neaišku, bet atsakymą galima atspėti: J. Valančius prašymo žemei pirkti neparašė… Ir niekam nesvarbu, kad jam taip galimai patarė NŽT specialistė. Juk sakoma, kad žodžio prie bylos neprisegsi.
Skundą dėl NŽT skyriaus darbo – NŽT vadovui
Nors žemės reforma jau eina į pabaigą, kaip sakė M. Kaktys, jie tikisi, jog pavyks sustabdyti žemės pardavimo-pirkimo sandorius. Anot pašnekovo, jei tai pavyktų, greičiausiai būtų skelbiamas aukcionas. „Tokiu atveju komerciniais tikslais supirkinėjantysis žemę, neturėdamas lengvatų, ko gero, pagalvotų, ar jam tikrai reikia 3 hektarų plotelio. O ūkininkas, kuris tą žemę dirba, galės ją nusipirkti arba bent jau išsinuomoti“, – samprotavo M. Kaktys. Jo manymu, realiausia tikimybė – jei stabdytų, tai tik tose kadastrinėse vietovėse, kur žemės reformos projektas dar nepasibaigęs. Ten, kur jau baigta – šaukštai po pietų. „Buvome patiklūs, paklausėme specialisto, pasakė, kad negalima, mes juo pasitikėjome ir likome apgauti vidury baltos dienos“, – kalbėjo M. Kaktys.
Kaip ir minėjome, skundus dėl NŽT teritorinio skyriaus specialistų darbo ūkininkai siuntė visiems, kas tik galėtų jiems pagelbėti.
Ir… būtų linksma, jei nebūtų graudu: iš Žemės ūkio ministerijos gautas atsakymas, kad ūkininkų skundai ir prašymai dėl NŽT skyrių specialistų veiksmų nukreipiami nagrinėti… NŽT vadovams. Juokas pro ašaras.
Kai ankstesnis straipsnis pasirodė internetiniame puslapyje www.laikrastisplunge.lt, komentatoriai siūlė kreiptis į teismą. Bet ūkininkai žino, kaip ilgai šie procesai trunka. Ar susidomės šia įtarimų keliančia situacija Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kurios misija – mažinti korupciją, keliančią grėsmę žmogaus teisėms ir laisvėms, teisinės valstybės principams, ekonomikos plėtrai, sunku pasakyti.
saraskino kontora