Naujųjų metų šventė jau senokai praėjo, o savaitgaliais netikėtai pokštelėję fejerverkai vis priverčia krūptelėti. Tik įsitikinęs, kad šaudo toli – nusiramini. Juk spėjama, kad būtent nuo roko muzikos grupės panaudotos pirotechnikos kilo gaisras naktiniame klube Brazilijoje, nusinešęs mažiausiai 232 gyvybes. Net nebandau įsivaizduoti tų jaunuolių patirto siaubo ir artimųjų išgyvento skausmo. Kartais norisi tiesiog negirdėti šiurpių naujienų.
Svarstau, gal reikia pasidžiaugti, jog pagaliau žiema persirito į paskutinį savo viešpatavimo mėnesį (na, bent jau kalendoriuje)? Pasidžiaugti, kad lauke jau šviesu, kai namo grįžti po darbo (aišku, jei dirbi standartinį valandų skaičių). Bet, kaip sakoma, pasaulyje nenuspėjami tik orai ir moterys. Taigi iš anksto džiaugtis artėjančiu pavasariu gal ir nereikėtų. Juolab kad tas staigus atšilimas ir nemalonumų pridaro: Lietuvoje savivaldybės viena po kitos skelbia gripo epidemiją.
Et, ir vėl niūrios mintys, tikiuosi, liga nepaguldys. Per didelė prabanga sirgti, neuždirbu tiek, jog galėčiau dėl ligos lovoje savaitę gulinėti. Ne dėl vaistų brangumo taip kalbu. Manau, trumpai negaluoti – nuostolinga, o ilgiau sergantįjį vargu ar darbdavys laikys. Sakysit, kad dabar visur ne pyragai? O aš žinau vieną tokią vietelę, kur stogas virš galvos, maistas, mokslai, netgi jogos užsiėmimai – nemokamai. Ko gero, atspėjote, ta vieta – kalėjimas. Manau, kad ne man vienai kyla pyktis, jog nenaudėliams – visos privilegijos, o dirbančiajam ir tą veltėdį išlaikančiajam greit paskutinius marškinius nuvilks. Mat jiems jogos pratimų reikia, kad agresiją suvaldytų ir galėtų integruotis į visuomenę. Bizūno ir fizinio darbo –
dings visa agresija. O gal tik iš šalies atrodo, kad viskas ten puiku?
Diskutavom su kolega, kad žudikams gera bausmė būtų paskirtą laiką vergauti nukentėjusiai šeimai. Žinoma, prieš tai reikėtų sugalvoti, kaip tokį prižiūrėti. Fantazijos fantazijomis, o rimtai kalbant, tai net neįsivaizduoju, ko reikėtų imtis, stabdant nusikalstamumą. Galime sakyti, kad tai policijos darbas. Tačiau kas iš to, jei pagauna pavienius „žulikėlius“? Kas įkibs į viršūnėles?
Štai visai neseniai nuskambėjo, kad lenkiški saldumynai buvo užteršti bromadiolonu, naudojamu žiurkių nuodų gamybai. Šiurpu. Ar neliks ši žinia tik tyliai užgesintu skandalėliu, ar bus nubausti kaltieji, rizikuojantys žmonių sveikata? Abejoju. Juk sakoma: ko negali pinigai, gali dideli pinigai. Reikia manyti, toji įmonė ne smulkųjį verslą vysto. Džiaugiuosi, kad saldumynais nepiktnaudžiauju.
Nors ir artėja kalendorinis pavasaris, žiurknuodžių, panašu, neužkandau, bet nuotaika prastoka. Gal padėtų profilaktinis darbas kastuvu? Bet kad sniegas ištirpo, o žemėje dar įšalas… Gėlės išgelbėtų, bet nedovanoja…
