
Visai neseniai rašėme apie Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimą perimti Plungės technologijų ir verslo mokyklos bendrabutį, kuriame planuojama įrengti socialinius būstus, butus atvykstantiems specialistams. Tiesa, tokiam sprendimui priešinosi opozicija atkreipdama dėmesį į tai, jog socialiniais būstais laukiančiuosius galima aprūpinti ir kitais būdais. Vienas iš tokių – iš gyventojų nuomoti butus ir juos pernuomoti eilėje būsto laukiantiems asmenims. Nors nuomotojų ir nėra daug, tačiau praeitą savaitę vykusiame Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdyje išsakytas vienas viliojantis pasiūlymas.
Kaip sakė siūlymą pristačiusi Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vyr. specialistė Neringa Žilienė, pasiūlymas savivaldybei ilgalaikei nuomai išnuomoti patalpas Minijos g. atsiuntė juridinis asmuo. Minėtos patalpos – 26 naujai įrengti, su buitine technika ir baldais butai renovuotame name, šildymas – centrinis, name yra liftas. Butų plotas nuo 23 kv. m iki 50 kv. m. Siūloma nuomos kaina svyruoja nuo 6 iki 9 eurų be PVM už 1 kv. m.
Tokią paramos formą, t. y. butų pernuomavimą, mūsų rajono savivaldybė vykdo nuo 2019 m. Yra sudarytos dvi sutartys su fiziniu asmeniu 5 metams. Pasak N. Žilienės, nuomos mokestį valstybė kompensuoja 80 proc., dar 20 proc. padengiama iš socialinio būsto nuomos mokesčio ir, jei reikia, likutis dengiamas iš Savivaldybės biudžeto. Pagal šiuo metu galiojančias sutartis 1 kv. m. kaina yra beveik 6 eurai. Kaip paaiškino specialistė, kompensacija iš valstybės apskaičiuojama pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą metodiką, į kurią įeina turto vertinimas, pelningumas 5 proc. ir Savivaldybės tarybos patvirtintas nekilnojamo turto mokestis.
„Ši tema tokia linksmesnė, nes kalba eina apie socialinius būstus, apie galimybę nuomoti. Bet aš įsivaizduoju, kad čia yra ir kita medalio pusė, įtariu, kad tų patalpų paskirtis nėra gyvenamoji“, – domėjosi Adomas Zamulskis. Ir jis buvo teisus, mat pastato paskirtis – viešbutis. Tad, kaip sakė N. Žilienė, kiekvienam butui turėtų būti pakeista paskirtis, atlikti matavimai, visus pakeitimus privaloma įregistruot Registrų centre. „Yra ne vienas ar du, o 26 butai. Tai ne vieno tūkstančio investicija. Ko gero, jie, norėdami atitikti mūsų socialinio būsto nuomos reikalavimus, turėtų įsitraukti į kainą išlaidas“, – svarstė A. Zamulskis.
„Gavę jūsų teigiamą atsakymą, galėtume tą juridinį asmenį informuoti, tokiu būdu, jis galėtų pradėti tvarkytis dokumentaciją. Dabar siūlytojas nėra suinteresuotas to daryti, nes nežino, ar jo pasiūlymas domina Savivaldybę“, – pastebėjo Turto skyriaus vedėja Živilė Bieliauskienė. Specialistė jai paantrino, jog kalbėjosi su vadybininke, paaiškino apie paskirties pakeitimą ir kitas procedūras ir domėjosi, ar gavus pritarimą siūlytojas svarstytų tokią galimybę. Anot N. Žilienės, atsakymas buvęs teigiamas.
Beje, Ž. Bieliauskienė politikams užsiminė, jog tokį aprūpinimo socialiniu būstu modelį, Plungė Lietuvoje padarė pirmoji.
A. Zamulskis atskleidė ir dar vieną jo manymu svarbų momentą – sutarties terminas. „Jei po penkių metų verslas pasakys „ačiū, mums tokių gyventojų nereikia“, kur dėsime 50 žmonių? Kaip gražiai galėtume jų paprašyti, kad jie po 5 metų turėtų interesą pratęsti sutartį?“, – domėjosi politikas.
Nei komiteto pirmininkas Algirdas Pečiulis, nei opozicijos lyderis Mindaugas Kaunas sutarties termine problemos neįžvelgė. Pasak A. Pečiulio, žmogus, pasirašydamas nuomos sutartį, žino, kad gyvens ten penkis metus. O M. Kaunas buvo įsitikinęs, kad skiriant socialinį būstą gyventojui neturėtų būti duodamas supratimas, jog čia jo namai. „Turi suprasti, kad tai tik laikina stotelė, kad žinotų, jog 5 metus garantuotai turi kur gyventi, bet turi ir galvoti, ką darys po penkių metų“, – sakė M. Kaunas.
Pasiūlymas politikus sudomino, tad lieka tik sulaukti galutinio siūlytojų apsisprendimo.