Rugsėjo pabaigoje sušauktame Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdyje politikams buvo pristatyta praėjusių mokslo metų rajono abiturientų valstybinių brandos egzaminų rezultatų analizė. Tiesa, išklausius šią informaciją tarybos nariams klausimų nekilo. Jiems labiau rūpėjo, kokia yra situacija dėl pedagogų trūkumo ir kokie būdai jų pritraukti.
Egzaminų rodikliai po truputį gerėja
Valstybinių brandos egzaminų rezultatų analizę pristatė Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis.
Vedėjas kalbėjo, jog, palyginus rajono abiturientų egzaminų vidurkius su Lietuvos vidurkiu, matoma, kad didesnės dalies mokinių vidurkiai buvo prastesni nei šalies. Panašūs vidurkiai tik anglų kalbos ir geografijos egzaminų. Chemijos, biologijos, geografijos, istorijos, rusų kalbos valstybinius egzaminus išlaikė visi juos pasirinkusieji, kai šalyje šie rezultatai yra šiek tiek kitokie. Mokinių, gavusių aukštesnius – 86–100 balų – įvertinimus, yra daugiau nei ankstesniais metais.
„Džiugu, kad šiemet iš valstybinių brandos egzaminų 100 balų gavo 6 moksleiviai“, – pasidžiaugė skyriaus vedėjas, bet tuoj pat atkreipė dėmesį: „Bet jei nagrinėsime vidurkius, kai kuriais atvejais gali ištikti šokas, nes jie yra mažesni nei šalies.“
Tiesa, kaip sakė G. Rimeikis, Plungės rajonas iš kitų išsiskiria tuo, kad valstybinius brandos egzaminus leidžiama laikyti visiems mokiniams, neišskiriant tų, kurie dalyką mokosi bendruoju kursu. „Mes vertiname teigiamai, kad nėra atrenkami mokiniai, kurie gali laikyti egzaminą, kad apibendrintoje statistikoje ir bendrame egzaminų rodiklyje turėtume geresnius rezultatus“, – kalbėjo skyriaus vedėjas. Praėjusiais mokslo metais rajono mokinių, išlaikiusių 3 ir daugiau valstybinių brandos egzaminų, rodiklis – gana aukštas.
Kalbėdamas apie tai, kaip gerinti situaciją, G. Rimeikis pažymėjo, kad apie tai kalbama su mokyklomis. Švietimo ir sporto skyrius teigiamai vertina kai kurių pasirenkamųjų modulių įtvirtinimą kaip privalomą pamoką. Užsibrėžtas tikslas daugiau dirbti su metodinėmis grupėmis. Žinoma, mokyklose vyksta konsultacijos.
„Turime problemą, kad ne visi nori tomis konsultacijomis naudotis. Taip, galbūt yra atvejų, kai ne visos mokyklos tas konsultacijas panaudoja, bet matome ir tų mokyklų pastangas“, – pabrėžė pranešėjas.
Apibendrindamas G. Rimeikis akcentavo, jog, palyginus trejų metų rezultatus, matyti, kad situacija šiek tiek gerėja žiūrint Lietuvos mastu.
Specialistų pritraukimo planą reikės peržiūrėti
Kaip ir minėta, išklausę pateiktą informaciją politikai skyriaus vedėją apibėrė klausimais dėl mokytojų trūkumo, specialistų pritraukimo programos ir pan.
Atsakydamas į klausimus G. Rimeikis pabrėžė, kad specialistų trūkumas – ne vien tik mūsų rajono problema, ji jaučiama visoje šalyje.
„Per dvejus metus, kai per specialistų pritraukimo programą bandėme prisivilioti mokytojų, niekas tuo nepasinaudojo. Reikia pripažinti, kad pedagogo profesijos prestižas turi būti keliamas, bet tai ne tik savivaldybių bėda. Dabar savivaldybės stengiasi tarpusavyje lenktyniauti, kuri pasiūlys didesnes garantijas“, – kalbėjo skyriaus vedėjas.
Plungės rajone atvykstantiems mokytojams dengiama dalis kelionės išlaidų, skirta lėšų persikvalifikavimui.
G. Rimeikis pasidžiaugė, kad atsirado mokytojų, panorusių persikvalifikuoti. „Norėtųsi, kad daugiau pedagogų save matytų gamtos mokslų, chemijos, fizikos mokytojais, bet juk nepriversime. Bandysime grįžti prie specialistų pritraukimo programos, gal pavyks ką nors naujo sugalvoti. Aišku, prifantazuoti galime daug, bet reikia pripažinti tiesą, kad pedagogai reikalauja didesnių atlyginimų, saugumo mokyklose“, – akcentavo pranešėjas.
Emocinė aplinka
Savivaldybės tarybos narys Robertas Endrikas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pedagogus motyvuoja ne tik atlyginimai, bet ir emocinė aplinka mokyklose. Jį domino, ar neketinama pasekti kitų rajonų pavyzdžiais ir neleisti mokykloje mokiniams naudotis mobiliaisiais telefonais.
G. Rimeikis atsakė, kad pedagogų bendruomenė tuos dalykus vertina skirtingai. O dėl vaikų teisių ir pareigų, tai specialistas pažymėjo, jog čia situacija prasta.
„Paauglių administracinių nusižengimų, kuriuos nagrinėjame, skaičiai yra nemaži. Ir kai kuriais atvejais teisiškai nieko padaryti negalime. Apkrauname šeimas įvairiausiomis paslaugomis, bet jei šeima nenori tos paslaugos? Yra tam tikrų niuansų, kai kalbame ir apie tėvų atsakomybę… Negalime sakyti, kad tai masiška, bet pasitaiko. O emocinė aplinka labai priklauso ir nuo įstaigų administracijos. Jei vyrauja diktatūra, tai tokioje įstaigoje nėra malonu dirbti. Tokių dalykų šiais laikais nebeturėtų būti“, – svarstė skyriaus vedėjas.
Mokytojo padėjėjų poreikis auga
Klausimas iškilo ir dėl nuo rugsėjo prasidėjusio įtraukiojo ugdymo, kokią pagalbą gaus mokytojai, privalėsiantys mokyti visus vaikus, kokių poreikių jie bebūtų.
G. Rimeikis paaiškino, kad įtraukusis ugdymas Plungės rajone pradėtas jau seniai ir tik dokumentiškai jis startavo šiemet. „Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymo poreikių, skaičius auga. Bendrojo ugdymo mokyklose tokių vaikų turime apie 10 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo – 14 proc. Tai reiškia, kad vaikų, turinčių psichologinių ir raidos sutrikimų, daugėja“, – kalbėjo skyriaus vedėjas.
Jis neatmetė, kad nors valstybė švietimo pagalbą remia kiek įmanoma, tačiau gali tekti prašyti pinigų iš Savivaldybės biudžeto papildomiems mokytojo padėjėjų etatams įsteigti.
