Vilkams papuotavus, lieka tik ragai ir nagai

Miško sanitarai vilkai pamažu keičia savo įpročius ir jauniklius medžioti moko ne medžių tankmėje, o ganyklose, kur pagauti grobį daug lengviau. Ūkininkų toks vilkų „modernėjimas“ nė kiek nedžiugina – vien šiemet pilkiai jau sudraskė ne vieną dešimtį gyvulių.

Nuostolių nuo aštriadančių plėšrūnų patyrę Rietavo savivaldybės gyventojai kreipiasi į seniūnijas dėl žalos atlyginimo. Nors pasikeitus teisės aktams nuo 2019 m. gegužės 1 d. vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą atlygina Aplinkos ministerija (iki gegužės 1 d. mokėjo Savivaldybė iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų), jos dydį ir toliau nustato Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Rietavo savivaldybėje apskaičiuoti komisija. Kaip sakė komisijos pirmininkė Laimutė Jurčienė, darbo šiemet ypač daug.
„Penktadienį vykome pas V. K. į Lopaičių kaimą, esantį Tverų seniūnijoje, skaičiuoti vilkų padarytų nuostolių ūkininkės laikomai avių bandai. Graudu buvo žiūrėti: aptikome papjautas penkias dideles avis, o šeštos šeimininkė dar nebuvo net radusi. Avys išskerstos netoli namų dauboje, kur jos visos susiburdavo nakčiai. Elektrinis aptvaras buvo įjungtas. Visai netoli tos vietos rugsėjo 27 dieną žalos nuo vilkų patyrė ir lopaitiškė J. B. – buvo papjauti du jos ožiukai. Rugpjūčio pabaigoje komisija vyko į Lopaičius apžiūrėti išskerstų penkių ūkininkui R. R. priklausančių avių, kurias plėšrūnai užklupo aptvare netoli namų. Metinis buliukas rastas papjautas Palūkalnio kaime, o prieš tai vilkai išpjovė net 13 avių Medingėnų seniūnijoje. Norisi paprašyti ūkininkų, ypač Tverų ir Medingėnų gyventojų, saugoti gyvulius“, – kalbėjo laikinai Rietavo savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigas einanti vyr. specialistė L. Jurčienė.
Su L. Jurčiene bendravome pirmadienį, o jau kitą dieną komisija vėl vyko Tverų pusėn – į Palūkalnio kaimą, kur papjautą telyčaitę ganykloje rado J. Š.
Rietavo savivaldybės ekologė Vesta Andrijauskienė sakė, kad šiemet dėl medžiojamųjų gyvūnų ūkininkai patyrė keliskart didesnius nuostolius nei praėjusiais metais. Už 15 ūkinių gyvūnų savininkams apskaičiuota 1 299,42 euro. Tiesa, suma už vieną gyvulį – menka, bet tokie tėra įkainiai.
2018 metais dėl vilkų padarytos žalos į Savivaldybę kreipėsi keturi gyventojai, papjauti šeši ūkiniai gyvūnai. 2017 metais negauta nė vieno gyventojo prašymo.
Vilkų medžioklės sezonas ganyklose baigiasi tada, kai gyvuliai sugenami į tvartus. Praėjusiais metais paskutinė pilkių puota vyko lapkričio mėnesį, tad šių metų statistika dar negalutinė.
Specialistai pataria, kaip apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo vilkų. Viena efektyviausių priemonių – specialus elektrinis aptvaras arba tinklas. Elektrinio aptvaro aukštis turi būti ne mažesnis kaip 110–120 cm. Tokio aptvaro iškrovų generatoriaus impulsų galia turėtų būti 1–10 J, įtampa – 4 500–10 000 V. Elektros įtampa turi būti nuolat įjungta ir tikrinama. Rekomenduojama aptvaro viršuje naudoti papildomą ryškią juostą, kuri saugos nuo peršokimo ir bus gerai matoma patiems gyvuliams. Vilkai bando šliaužti arba kastis po tvora, bet tik labai nedaug individų išmoksta peršokti per viršų. Ten, kur bandos ganomos laisvai, avys nakčiai turėtų būti suvarytos į aptvarus, o dieną laikytis kartu ir jas galėtų saugoti šunys.
Kilnojamo avių aptvaro (tinklo) kuoleliai turėtų būti su dvigubu smigiu, kad saugotų nuo atsitiktinio išvertimo iš vidaus. Veršelių aptvaras dėl tos pačios priežasties turėtų būti sustiprintas mediniais kuolais. Didesnėms bandoms (per 50 avių arba 30 galvijų) rekomenduojama elektrinio aptvaro viduje laikyti specialius bandas saugančius šunis, pvz., Podhalės ar turkmėnų alabajų veislės. Jų turėtų būti mažiausiai du, kad vienas kitą papildytų ar pakeistų.