Vilkas Lietuvoje – kaip šventa karvė Indijoje

 

Tokią mintį iš tribūnos išsakė vienas medžiotojas per kovo mėnesį Kaune vykusį aplinkos ministro, jo pavaduotojos ir kelių ministerijos darbuotojų susitikimą su medžiotojais iš įvairių šalies rajonų. Dauguma medžiotojų taip kalba jau ne pirmi metai. Apie vilkų daromą žalą pastaruoju laiku (ypač rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais) rašoma ir rajoniniuose, ir respublikiniuose laikraščiuose, portaluose.

Nė trupučio tokiu palyginimu neabejoja mano kalbinti medžiotojai.
„Vilkų populiacija akivaizdžiai per didelė. Jiems reikia erdvės, keičiasi jų būdas, tad šie plėšrūnai jau dažnai matomi gyvenvietėse. Jie tampa pavojingi žmonėms, neretai išpjauna kaimelių šunis. Gamtoje kanopinių žvėrių populiacijoms vilkų daroma žala yra didžiulė, tačiau dažniausiai kalbame tik apie nugalabytus naminius gyvulius. Per visą Lietuvą tai yra didžiulis nuostolis ne tik gamtai, bet ir kaimo žmonėms.
Na, taip, yra prevencija – įrengiami elektriniai „piemenys“, kuriems skirta vienas milijonas eurų. Tačiau vilkai peršoka tvoras arba bėgioja aplink aptvarą, vaiko gyvulius, kol šie patys iš baimės jį išlaužia, išdrasko elektrinį „piemenį“ ir ištrūksta į laisvę. Tada vilkai pradeda skerdynes“, – tokią nuomonę išsakė medžiotojas Andriejus Stančikas, kuris pats ne kartą matė sudraskytų stirnų liekanų. Dar daugiau – tykodamas šernų regėjo, kaip stirną po pievas vaiko vilkas. Nesunku nuspėti, kuo viskas baigėsi.
Anksčiau vilkai gyvulius daugiausia puldavo rudeniop, o dabar jau daug atvejų net gegužės mėnesį. O kas dedasi gamtoje, kiek vilkai padaro nuostolių, niekas nepasakys.
Apie pastebėtus vilkus, aptiktas jų pėdas vis informuoja daugelis medžiotojų. Jaunas medžiotojas plungiškis Arnas Šapalas tvirtino, jog dėl nepamatuoto populiacijos padidėjimo vis didesnė tikimybė sumedžioti vilką. „Anksčiau apie tai nė nesvajota. Net neabejoju, kad dėl to gamtoje artėja tragedija. Daug ką pasako tai, kad iš eilės trijose medžioklėse su varovais paleistas šūvis į vilką. Plėšrūno pėdoms aptikti nebereikia sniego – jų pilna ant miškų keliukų. Žmogaus vilkai bijo vis mažiau, vis dažniau internete pasirodo vaizdo įrašų, kai tiesiog dieną užfiksuotas vilkas ar net keli beslampinėjantys po pievas ar šalia miško“, – pasakojo jis.
Medžiotojai jau kalba, jog tokia situacija greičiausiai tęsis tol, kol atsiras žmonių aukų. Priminsiu, kad kasmet ūkininkams padengiami nuostoliai už per tūkstantį vilkų sudraskytų gyvulių. Tie pinigai galėtų būti skiriami gamtos apsaugai.
Neseniai rašiau apie vilkų papjautą avį Žlibinų seniūnijos Vilkaičių kaime. Ką tik tos pačios seniūnijos Vydeikių kaime nugalabyta vietos gyventojo Arūno Normanto veislinė ožka.
Prieš savaitę dėl vilkų padarytos žalos komisija važiavo į Alsėdžius – papjautos penkios avys. Vienos savininkui nepavyko surasti – neabejotinai nusitempė vilkai.
Daugelis tiesiog atsisako auginti avis, nes tai neretai tampa ne pelnu, o nuostoliu – komisijos padarytą žalą įvertina puse gyvulio svorio kainos.