Liepos pabaigoje prieš Savivaldybės tarybos posėdį rinkosi Kontrolės komitetas. Pateiktos atliktų auditų išvados. Kontrolieriai nepaglostė nei „Plungės būsto“ įmonės, nei pačios Savivaldybės administracijos.
Pastabos „Plungės būstui“
Savivaldybės kontrolieriaus pavaduotoja Laima Jurgutienė posėdžiautojams pristatė Savivaldybės įmonėje „Plungės būstas“ atlikto finansinio audito ataskaitą. Specialistė atkreipė dėmesį: atliekant auditą, pastebėta, jog trumpalaikiam turtui apskaitytinos sumos ir įsiskolinimai kasmet didėja, o įmonė nenurodo priežasčių, kodėl taip vyksta, nenumato ir priemonių, kaip tai suvaldyti.
L. Jurgutienė pabrėžė ir tai, jog „Plungės būstas“ neįgyvendino ankstesnių Kontrolės komiteto rekomendacijų. Dar viena pražanga – įmonė neįvertino gaunamų sumų. T. y. praėjusių metų pabaigoje „Plungės būsto“ direktorius kreipėsi į Savivaldybės tarybą, kad ši leistų nurašyti daugiau nei 10 000 eurų beviltiškų skolų (skolininkai mirė). Gavusi leidimą, įmonė pateikė administracijai prašymą iš būsto nuomos fondo lėšų pervesti nurodytą sumą į įmonės sąskaitą – kaip sumokėtą. Pasak specialistės, įmonė turėjo mažinti kaupimo fondo sąskaitos likutį, o ne naudoti kitų gyventojų sumokėtą nuomos mokestį.
Šiais metais „Plungės būstui“ pateiktos keturios rekomendacijos, kaip ištaisyti klaidas.
Kontrolės komiteto pirmininkė Asta BeierleEigirdienė atkreipė dėmesį dėl skolų. „Tai bloga praktika, žmonės greitai perpranta sistemą, tad kam mokėti. Gal reikėtų patvirtinti tvarką, kad išieškojimas būtų efektyvesnis“, – kalbėjo politikė.
Dėl skolų išieškojimo ir Savivaldybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti programoje nustatytų tikslų įgyvendinimo rezultatų pasisakė Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos vyr. specialistė Nijolė Gurčinė. Anot jos, „Plungės būsto“ socialinio būsto nuomos sutartyje nurodyta, kad išieškojimas pradedamas, jei asmuo nemoka nuomos mokesčio šešis mėnesius ar kol skola nepasiekia 160 eurų. Specialistės manymu, ir terminas, ir suma – per dideli, todėl reikėtų peržvelgti ir pakoreguoti nuomos sutartis. Taip pat sutartyje turėtų būti numatytas punktas apie sutarties nutraukimą dėl įsipareigojimų nevykdymo.
1 kv. metras Narvaišiuose – daugiau kaip 1 000 eurų
Pasak N. Gurčinės, problemų matoma ir dėl socialinio būsto pirkimo bei rekonstrukcijos. Kalbėdama šia tema, specialistė atkreipė dėmesį, jog, perkant socialinius būstus, 1 kv. m kaina vidutiniškai siekia daugiau kaip 400 eurų. O rekonstruojant buvusį Narvaišių mokyklos pastatą, jį pritaikant socialiniam būstui, paaiškėjo, jog pastate devynių butų 1 kv. metro kaina – apie 715 eurų, dar trijų – per 1 000 eurų. Beje, į kainą neįskaičiuojama katilinė, koridoriai.
Paaiškinsime, kad papildomi trys butai (vietoj planuotų devynių – aut. past.) atsirado po to, kai projektavimo darbus atlikti turėjusi įmonė pateikė dvi galimas alternatyvas: vietoj palėpės įrengti tris butus arba palikti viską taip, kaip buvo. Kadangi suprojektuoti papildomus tris butus projektuotojai sutiko už tą pačią kainą, atskiro tarybos pritarimo nereikėjo, pasirinktas variantas su papildomais butais. Praėjusių metų spalio pradžioje pasirašyta rangos darbų sutartis su uždarąja akcine bendrove „Virdaleka“. Apie tai paviešintoje Savivaldybės administracijos informacijoje (www.
regionunaujienos.lt) užsiminta, jog devynių butų įrengimas bus finansuojamas iš ES struktūrinių fondų, o papildomų trijų – iš socialinio būsto fondo lėšų (sukauptų iš Savivaldybės parduodamų butų – aut. past.).
„Nuo pat pradžių nesutikome su tuo pirkimu. Tai „auksinė investicija“. Jei už tuos pinigus būtume pirkę butus, būtume patenkinę 60 proc. socialinio būsto laukiančiųjų poreikį. Dabar gi trys butai finansuojami tik iš Savivaldybės biudžeto, statybos darbų rangovams jau sumokėta 158 tūkst. eurų. Ar yra gyventojų, kurie tuose VIP butuose gyvens?“ – be gailesčio komiteto pirmininkė klausimais „užvertė“ Turto skyriaus vedėją.
Skyriaus vedėja tik patikslino, jog šiuo metu socialinio būsto eilėje įrašyta 150 asmenų. Iš eilės ir bus siūloma apsigyventi Narvaišiuose. Beje, kaip prasitarė Živilė Bieliauskienė, pasikeitus įstatymui, jei laukiantysis nors kartą atsisakys jam pasiūlyto ir tinkamo būsto, jis gali būti išbrauktas iš eilės. Tad panašu, kad trauktis nebebus kur, nesvarbu, kad Narvaišiuose nėra darbo, mokyklos, darželio…
Čia kaip toj patarlėj: duoda – imk, muša – bėk.
Vis dėlto vienas klausimas lieka neatsakytas: negi niekam neužkliuvo, kas padėjo parašą dėl sprendimo, kad socialinio būsto fondo lėšos būtų nukreiptos būtent trims butams įrengti, o ne pirkti mieste ar bent arčiau jo? Juolab kad ir dėl tų devynių butų Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi korupcijos rizikos analizę, išsakė pastabų: „Šiam projektui įgyvendinti vietovėje, nepritaikytoje būsimų socialinio būsto naudotojų poreikiams tenkinti, reikalingos investicijos, kurios bus tokios pat, o galbūt ir didesnės nei socialiniam būstui tinkamus butus įgyjant Plungės mieste, kuriame sukurta reikiama infrastruktūra būsimųjų gyventojų poreikiams tenkinti rinkos kainomis.“
Kaip liaudis sako, belsk, ir bus atidaryta. Galiausiai Turto skyriaus vyr. specialistė Neringa Žilienė išaiškino, jog dar vasario mėnesį tvirtinant strateginį planą Savivaldybės ir socialinio būsto fondo plėtros eilutėje buvo nurodyta, kad pinigai tiems trims butams bus naudojami iš socialinio būsto fondo sukauptų lėšų. Keista, kad niekam tai neužkliuvo, o mojuoti ginklais po karo nebėra prasmės.
Daugiau nei Plungėje statomų naujų daugiabučių 🙂