Plungėje gausu aktyvių, kūrybingų žmonių, tačiau ne visi drįsta įsilieti į visuomeninę veiklą. O štai nevyriausybinės organizacijos (NVO) „Krantas“ pirmininkė Viktorija Gabalytė – visa galva įvykių sūkuryje. Ji maloniai sutiko pasidalinti savo patirtimi.
– Lietuvoje vos 10 proc. jaunimo aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Kas Jus paskatino prisijungti prie „krantiečių“ būrio? Gal dalyvaujate ir kitų organizacijų veikloje?
– Nuo pat mažens buvau nenustygstanti vietoje. Lankiau keletą šokių būrelių, baigiau Meno mokyklą, o trečioje klasėje, persikėlusi į naują mokyklą, pradinių klasių mokytojos Anicetos Matevičienės paskatinta pradėjau vesti mokyklos renginius ir būtent tada supratau, kad ši veikla – man. Manau, kad meilė šiam užsiėmimui ir pastūmėjo prisijungti prie nevyriausybinės visuomeninės jaunimo organizacijos „Krantas“. Kol kas nesistengiu dalyvauti kitų organizacijų veikloje, nes manau, kad geriau „Krantui“ atiduosiu save visu 100 procentų, nei dalinsiu kelioms po truputį.
– Sausiį esate išrinkta „Kranto“ pirmininke. Kokias įspūdingiausias akimirkas patyrėte per tą laiką? Ar seniai esate NVO „Krantas“ narė?
– NVO „Krantas“ nare esu jau nuo 2009 m. spalio mėnesio. Tikrai ganėtinai sunku išsirinkti labiausiai įsimintiną ar įspūdingą akimirką, nes jų per penkerius metus organizacijoje buvo be galo daug. Visa mūsų veikla – kaip vienas didelis nuotykis ar iššūkis.
– Trumpai apie save.
– Gimiau ir augau Plungėje. Šiuo metu esu 20–metė studentė, mokausi Kaune, Vytauto Didžiojo universitete. Nuo mažens nenustygstu vietoje, matyt, tai – Vandenių bruožas. Esu maksimalistė. Kartais net pasijuokiu, jei paroje būtų bent valanda daugiau, tada tikrai kalnus nuversčiau! Taip pat esu Plungės rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybos narė. Šiuo metu savanoriauju LNK televizijos projekte „Lietuvos balsas“. Kalbant apie šį projektą, tai – viena iš mano svajonių, nes, jei tik galimybės leis, savo gyvenimą būtinai siesiu su renginių bei projektų organizavimu, jų įgyvendinimu.
– Ar manote, kad Plungėje užtenka įdomios, prasmingos veiklos jaunam žmogui?
– Jaunam žmogui, kuris prisijungia prie įvairių organizacijų, veiklos yra pakankamai, nes ne kiekvienas bendraamžis gali pasigirti, kad geba organizuoti vietos ar tarptautinius renginius, tvarkyti finansus ar kontaktuoti su vietos verslininkais. Manau, kad neaktyvus žmogus visada sakys, kad Plungėje nėra ką veikti.
– Kuo šiuo metu užsiėmę krantiečiai?
– Vasarą krantiečiai „nemiega“. Iki pat liepos 19 dienos vykdėme tęstinį renginių ciklą „Ritmo vakarai“, kurio metu stengėmės supažindinti Plungės bendruomenę su įvairiausiais muzikos stiliais. Liepos 19-26 dienomis, kartu su partneriais iš Lenkijos, Plateliuose įgyvendinome tarptautinį mainų projektą „Learn eache other“, kurio pagrindinė tema buvo Lietuvos ir Lenkijos kultūrų skirtumai. Na, o šiuo metu mes ruošiamės dar vienam jaunimo mainų projektui, kuriame 24 aktyviausi jaunuoliai iš 3 Europos valstybių (Slovakijos, Rumunijos ir Lietuvos) gilinsis į pagrindines šio projekto temas – jaunimo nedarbas ir verslumas.
– Ko labiausiai trūksta jaunimui Plungėje?
– Kalbant apie organizacijoje veikiantį jaunimą, tai mums trūksta patalpų. Aktyviai veikiame jau daugiau nei dešimt metų, tačiau iki pat šiol neturime nuolatinės vietos. Vis glausdavomės Savivaldybės posėdžių salėje, bibliotekoje, o kurį laiką – jaunimo centre. Jei kalbėsime apie visą Plungės jaunimą, tai čia jiems trūksta erdvių, kur galėtų leisti laisvą laiką, pavyzdžiui, kino salės, atvirų paskaitų ar užsiėmimų jiems aktualiomis temomis.
– Jei galėtumėte pakeisti pasaulį, Lietuvą ar savo miestą – kokių veiksmų pirmiausia imtumėtės?
– Daug ką galime bandyti keisti! Mano manymu, daugiau dėmesio skirčiau jaunimo nedarbo ir jauno žmogaus verslumo problemoms. Stengčiausi visomis išgalėmis pakeisti vyresnių žmonių požiūrį į jauną žmogų, nes daugumai mes – problema, o ne ateities lyderiai.
– Ko norėtumėte palinkėti jaunimui?
– Nesustoti tikėti, stengtis. Taip pat nebijoti klysti, nes būtent iš savo bei kitų klaidų mes mokomės ir, žinoma, tobulėjame.
– Ačiū už pokalbį.
