„Viską galima padaryti, reikia tik noro“

Ko gero, nerasime Plungėje nė vieno žmogaus, kuriam nėra tekę ilgiau ar trumpiau laukti, kol pagaliau bus atidaryta geležinkelio pervaža, kad galėtų judėti toliau. Žinoma, tarp pėsčiųjų atsiranda drąsuolių, kurie tiesiog lipa tarp stovinčio traukinio vagonų, o bijantieji ar atsargieji, keiksnodami ir bambėdami, kantriai laukia, kol pagaliau galės tęsti savo kelionę.

Jau gal dešimtmetį apie tunelį diskutuojama. Artėjant rinkimams, kalbos suintensyvėja, lozungai „mes padarysim“ skamba vis garsiau. Pasibaigus rinkimams, išsidalijus kėdes, kalbos taip ir lieka kalbomis, o į dienos šviesą problema vėl išplaukia tik artėjant naujiems.
Nebeapsikentę to periodiško pažadų žarstymo, į Plungės r. savivaldybės merą Albiną Klimą, Savivaldybės administracijos direktorę Astą Beierle Eigirdienę, susisiekimo ministrą Rimantą Sinkevičių ir Seimo narį Jurgį Razmą oficialiu, parašais patvirtintu raštu kreipėsi juridiniai ir fiziniai asmenys.
„Plungės geležinkelio pervaža – didžiulė bėda ir vairuotojams, ir pėstiesiems. Juk daugybė žmonių gyvena ir dirba už bėgių esančiame miesto rajone. Už garsiosios pervažos veikia nemažai įvairių verslo įmonių. Vyksta didžiulė migracija. Žinoma, labiausiai pyktis ima, pamačius sustojusį ir ypač ilgai stovintį traukinį…“, – rašoma kreipimesi.
Pasirašiusieji visiškai teisūs. Neretai būna, kad dėl uždarytos pervažos mokiniai vėluoja į pamokas, dirbantieji į darbą, o ir patys politikai neretai į posėdžius pavėluoja dėl sustojusio traukinio.
Vairuotojai ir ne tik jie sutrikę ir pasipiktinę: šiemet gautas 150 tūkst. Lt finansavimas iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos žiedinei sankryžai ir naujai gatvei tarp Dariaus ir Girėno bei Alanto gatvių projektuoti, jau suformuotas sklypas, pervažos tunelio techninis projektas taip pat parengtas, leidimai statybai gauti… Kodėl vis dar delsiama jį įgyvendinti?.. Klausimų daugiau nei atsakymų, bet aišku tik viena – artėja Savivaldybių tarybų rinkimai, vėl bus daug pažadų…
„Plungė“ klausė po kreipimusi pasirašiusiųjų verslininkų, ką jiems reiškia uždaryta pervaža, kas neleidžia šios opios problemos sprendimui pajudėti iš mirties taško?
UAB „Lino takas“ direktorė Daiva Statkevičienė:
– Kadangi esame atsidūrę už pervažos, mūsų įmonei tunelio statyba labai aktuali. Per dieną tenka ne kartą per ją važiuoti, tad problemų kyla tikrai nemažai. Suprantama, kad ne tik įmonės darbuotojams, bet ir verslo partneriams bei užsakovams tenka šią kliūtį įveikti. Lauksim valdžios atsakymo, o nuo jo ir priklausys, kaip viskas klostysis toliau.
UAB „Inepas“ direktorius Nerijus Lankutis:
– Aš ir dirbu, ir gyvenu už vadinamųjų kareivinių, tad man ši problema aktuali ne tik kaip verslininkui, bet ir fiziniam asmeniui. Jaučiamės lyg atskirtieji, susisiekimas su miestu – sudėtingas. Ką ir bekalbėti apie mašinas, atvežančias ar išvežančias krovinius. Vairuotojai skundžiasi prie pervažos stovėję kone pusvalandį. Manau, nėra jokio skirtumo, ką pastatytų – viaduką ar tunelį, bet jau laikas kažko imtis. Galiu tik spėlioti, jog viso to „stabdys“ – mūsų išrinktieji valdininkai. Juk kalba apie tunelį sklando vos ne dešimtmetį, o realių veiksmų taip niekas ir nesiima. Mes, dirbantieji UAB-uose, atlyginimą gauname už padirbtą darbą, todėl jo nevilkiname, o čia… Manau, mūsų Savivaldybei trūksta atsakingumo ir drąsos. Suprantu, problema – finansavimas, bet jo reikia ieškoti visais įmanomais būdais. Viską galima padaryti, reikia tik noro. Jei klausimas dėl pervažos išsispręstų, vadinamųjų kareivinių kvartalas gerokai atgytų.
Tai tik kelios nuomonės. „Plungė“ imasi iniciatyvos pagelbėti šio kvartalo, o kartu ir viso miesto bendruomenei, bei toliau gvildens šią visiems plungiškiams opią problemą.