Kažkokie keistoki šiemet tie artėjantys savivaldos rinkimai. Žmonės mūsų klausia: „Kur pretendentai į valdžią? Kodėl jie tyli?“ Pats metas būtų girtis. Juokaujama, kad naktį prieš Kūčias kalba gyvuliai, o prieš rinkimus suprantama kalba prabyla politikai. Paprastai tyli, kai ko nors prisidirbi. Ar taip jaučiasi mūsų rajono politikai?
Užtat seimūnai pliekiasi ir it supuvusiais kiaušiniais mėtosi kaltinimais: tas taip pasakė, anas kitaip, o trečias nusišneka. Ir taip nėra galo. Paleidžia kokią „antį“ ir kas besugaudys, kur link ji nugageno, kokias bangas sukėlė. Kažkoks jovalas. Ypač jei bandai naujienų panaršyti kokiame socialiniame tinkle. Ten jau taškomasi be jokių suvaržymų. Net rimtų politikų skystų komentarų – į valias.
Vis galvoju, kada jie suspėja savo darbus nudirbti? O gal dabar jau ir rimtos partijos prisiderino prie laikotarpio ir turi etatinius viešųjų ryšių atstovus-komentatorius tokiose erdvėse? Toks komandinis darbas, kai partijos veidą siekiama išlaikyti netgi abejotinų nuomonių sąvartynuose?
Bet rinkome mes tuos politikus tam, kad jie sėdėtų prie įstatymų projektų, galvotų, kaip pagerinti mūsų gyvenimą. Deja. Dažniausiai visos pajėgos metamos vienam tikslui – sumenkinti oponentą. Net nespėjus šiam prasižioti ore tvyro išankstinė nuostata – jis negali būti teisus jokiu klausimu. Negaištama laiko įsigilinti, paanalizuoti, įžvelgti pliusus (siaubinga mintis) ir minusus. „Suvarpyti“ jį – kas greitesnis, tas teisesnis. Kaip parodė incidentas su sušaudytu plakatu, kuriame buvo užrašas „Gabrielius“, be skrupulų peržengiama net padorumo riba. Tautos elitas?
Pastaruoju metu vėl mesta sutrinta korta dėl seimūnų skaičiaus mažinimo. Šįkart ją ištraukė „žalieji“. Kiek kartų apie tai kalbėta perkalbėta, o rezultatas – šnipštas. Jei bandai gilintis, nė vienas seimūnas neprisipažįsta, kad yra prieš mažinimą, bet, kai Seime vyksta balsavimas, rezultato nėra. Jurgis Razma išsyk kirto: „Kai nėra darbų – išsitraukiamas referendumas.“ Taip, negaliu nesutikti, kad toji korta kvepia populizmu ir tam tikru bandymu palenkti rinkėjų simpatijas. Svarstytina, kas valdančiųjų darbe gerai, o kas ne, bet teigti, kad dabartinė valdžia nieko nedaro, juokinga.
Kitas reikalas – mūsų gyventojų tikrai ženkliai sumažėjo. Tad ar bereikia tiek atstovų viršūnėlėse? Kaimynai estai ir latviai turi vos 101 ir 100. Diskutuotinas klausimas, ar kiekybė atitinka kokybę, bet kodėl nepasitarus su tauta? O gal baugoka tiems, metų metus trinantiems Seime kelnes, prasprūdusiems pagal partijų sąrašus? Jie patikimi ir patogūs kaip išsėdėtas fotelis, nes visada pakels ranką, kai reikės.
Suprantu, kad opozicijos darbas Seime yra oponuoti valdantiesiems, pastebėti jų klaidas ir neleisti jiems užmigti ant laurų. Aš įsivaizduoju, kad to rezultatas turėtų būti – sukurtas tobulesnis įstatymas. Tačiau tai, ką matau dabar, atsiprašau, kartais primena mano katino kapstymąsi ant parketo, kai jis padaro į dėžutę: kasa kasa įsivaizduodamas, kad yra rezultatas. Ir nueina toks orus neva atlikęs savo darbą.