Ketvirtadieni i posedi rinkosi Savivaldybes tarybos nariai. Vienas iš svarbiausiu klausimu buvo patvirtinti (arba atmesti) gerokai didesnes vandens kainas. Nors ir vienas, ir kitas tarybos narys sake, kad kelti kainas – nepopuliarus sprendimas, kad tai skaudus smugis gyventoju kišenems, taciau, pribrendus laikui balsuoti, visi tarybos nariai buvo už. Taigi vandens brangimas palaimintas. Ir jis gana solidus – 82 procentais.
Pagerbe tylos minute
Prieš pradedami posedžiauti, tarybos nariai tylos minute pagerbe prieš diena mirusio Telšiu vyskupo Antano Vaiciaus atminima.
Prieš posedi žodi tare ir Vyriausybes atstovas Telšiu apskrityje Algimantas Cepys. Jis plungiškius tarybos narius paragino kuo skubiau (bent jau iki metu pabaigos) baigti koreguoti ir patvirtinti Savivaldybes tarybos veiklos reglamenta, mat su tuo susijes istatymas pasikeite jau prieš kelis menesius.
Greituoju budu
Pirmuosius sprendimus tarybos nariai prieme nediskutuodami ir negaišdami. Jais patvirtintos ivairios tvarkos, nuostatai, programos. Viskas vyko, kaip dabar megstama sakyti, greituoju budu.
Taigi šikart patvirtinta Plunges rajono mokyklu aprupinimo bendrojo lavinimo dalyku vadoveliais ir mokymo priemonemis tvarka, Kulturos remimo programos lešu skirstymo tvarka, ikimokyklinio ugdymo istaigu nuostatai, programa „Saugi kaimynyste Plunges mieste“, 2009-2011 metu korupcijos prevencijos programa, Plunges rajono savivaldybes išorines reklamos irengimo taisykles ir kt.
Nugyventi butai
Vytautas Jonutis tarybos nariams pristate jo vadovaujamo Vietos ukio ir ekologijos komiteto prieš tai svarstytus klausimus. Vienas iš ju – parduoti ar ne du Savivaldybei priklausancius, bet labai nugyventus butus, kuriu remontas ekonomiškai nebenaudingas. Vienas iš tu butu – Varkaliuose, kitas – Prusaliuose. Abieju bustu remontas brangiai kainuotu, todel ir norima parduoti. Juolab kad gyventojai sutinka juos isigyti ir suremontuoti savomis lešomis. Taryba neprieštaravo – tegu butai pereis i privacias rankas.
Dar dviem valdiškiems butams prašyta leidimo nugriauti. Tie butai – Šateikiu seniunijos Papieviu kaime, aštuoniu butu name. Tiesa, nugriauti planuojama ne tik tuos butus, bet visa nama, kuriame jau seniai niekas negyvena. Mat dar sausio menesi pripažinta, jog tas statinys – pavojingas, todel ji butina nugriauti arba imtis kapitalinio remonto.
O kaip kitu butu savininkai – ar sutinka, kad namas butu griaunamas? Anot Savivaldybes administracijos Turto valdymo skyriaus vedejos Liones Jundulienes, vieni savininkai yra pateike raštiškus sutikimus, kiti žodžiu yra leide griauti. Bet žodis ir yra žodis, juo negalima remtis, sake tarybos nariai. „Jei nama nugriautume, o veliau kuris nors iš savininku imtu reikšti pretenzijas, žodinis sutikimas nieko nereikštu. Ir Savivaldybei tai, ko gero, brangiai atsieitu, todel rizikuoti neverta“, – sake V. Jonutis. Taigi nuspresta – nama griauti, bet su salyga – kai bus gauti visu savininku raštiški sutikimai.
Gal kas nugriaus ir be 15 tukstanciu?
„Plunges“ laikraštyje jau rašeme, jog Savivaldybe ruošiasi griauti apdegusia Plateliu lopšelio-darželio teritorijoje esancia pavesine. Kadangi statinys istaigai nebereikalingas, be to, jis dar ir nuniokotas ugnies, nuspresta, jog tinkamiausia išeitis butu ja likviduoti. Griauti tai griauti, taciau nustebino štai kas – griovimui planuojama skirti net 15 tukstanciu litu.
Po šio straipsnio redakcija pasieke visuomenes pasipiktinimo del lešu švaistymo atgarsiai. Galbut jie nuvilnijo ir iki Savivaldybes, mat mere E. V. Lapukiene, prieš sutinkant griauti pavesine, siule atsižvelgti i viešaja nuomone ir i sprendima irašyti dar viena punkta – pirmiausia ieškoti, kas sutiktu pavesine nusigriauti už liekamasias medžiagas. Ir tik tuo atveju, jei tokiu neatsiras, skirti lešu griovimui. Tarybos nariai meres siulymui pritare. Taigi tie 15 tukstanciu turetu likti Savivaldybes biudžete.
Automobiliai – butinybe?
Šiemet, kaip ir pernai, Savivaldybe sutaupe nemažai lešu, kurias valstybe, kaip tiksline dotacija, skyre socialinems reikmems. Dali ju – 240 tukstanciu litu – norima skirti penkioms kaimo seniunijoms lengviesiems automobiliams isigyti (kiekvienai – po 48 000 Lt). Mašinos, beje, taip pat bus skirtos socialinems reikmems – jomis važines socialiniai darbuotojai.
Nors tarybos nariai pirkimui neprieštaravo, šiuo klausimu pasisakyti panoro Vyriausybes atstovas A. Cepys. Anot jo, ministerija nepanaudotoms lešoms išleisti yra numaciusi prioritetus. Transporto priemoniu isigijimas – tik ketvirtojoje vietoje. Ar i tris pirmuosius prioritetus Plunges rajono Savivaldybe atsižvelge? Kiti nepanaudotas lešas skyre socialiniu paslaugu centrui, maisto bankui papildyti, psichikos sutrikimu turintiems ligoniams gydyti, o plungiškiai perka mašinas. Ar jos – butinybe?
I šiuos A. Cepio klausimus atsake Savivaldybes administracijos Finansu ir biudžeto skyriaus vedeja Daiva Mažeikiene. Anot jos, socialinems reikmems nepanaudota 518 tukst. Lt, automobiliams skirta 240 tukst. Lt, kitos lešos teko pirmiesiems prioritetams.
82 procentais brangiau
Kaip ir minejome, vienas iš svarbiausiu šio posedžio klausimu buvo vandens ikainiu kelimas. Ji tarybos nariams pristate Ekonomikos, finansu ir biudžeto komiteto pirmininkas Mykolas Pronckus. Anot jo, UAB „Plunges vandenys“ su senaisiais ikainiais nebeišgyvena. Juolab kad imonei atiduoti nuostolingi kaimu vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, o ir miesto trasos kasmet vis labiau nusidevi, i jas reikia vis daugiau ir daugiau investuoti.
M. Pronckui antrino ir vicemeras Juozas Šlepetis. Pasak jo, vandens kaina plungiškiams nekelta nuo 2006-uju. Kituose rajonuose ji didinama kur kas dažniau ir jau seniai viršija ta, kuria Plunges rajone mokesime nuo gruodžio 1-osios. „Taigi dabar turime atsigriebti už ta laika, kai ikainiu nekeleme, ir išsyk padidinti 82 procentais“, – sake J. Šlepetis.
Nors tiketasi, kad tarybos nariai del vandens kainos gerokai plieksis, dideliu gincu nekilo. Šiek tiek padiskutuota, o paskelbus balsavima, visi kele rankas „už“.
Priminsime, jog 1 kubinis metras vandens dabar (nuo sausio 1-osios) kainuos 7,71 Lt (2,80 Lt – už vandeni, 4,91 Lt – už nuotekas), imones mokes 7,58 Lt (2,76 Lt ir 4,81 Lt). Abonentinis mokestis: daugiabutyje menesiui – 3,28 Lt, individualiame name – 2,99 Lt, imoneje (kiekvienam skaitikliui) – 7,13 Lt.
Vandentvarkos projektas
Tarybos nariai svarste – pritarti ar ne iš ES strukturiniu fondu finansuojamam projektui „Vandens tiekimo ir nuoteku tvarkymo infrastrukturos pletra Plungeje“. Šio projekto verte – 50 mln. Lt, nemaža dalimi – 20 proc. – tures prisideti ir Savivaldybe. O tai 10 mln. Lt, kuriuos reiketu skirti ne iškart, o per kelerius metus.
Svarstydami ši klausima, tarybos nariai pasipiktino, kad jiems neduodamas tvirtinti sarašas objektu, kuriems minetosios lešos bus skirtos. Anot meres E. V. Lapukienes, šikart taryba turi apsispresti tik del vieno dalyko – pritaria projektui ar ne, o objektu sarašas bus tvirtinamas tik tuomet, kai bus gautos lešos.
Anot tarybos nario Algirdo Peciulio, ir taryba, ir visuomene jau dabar turi teise žinoti, kam tuo projektu bus pagerinta gyvenimo kokybe (atvestas vandentiekis ir kanalizacija). Jam pritare ir Jonas Varkalys. Pasak jo, objektu sarašas vis kaitaliojamas ir šiuo metu jis yra visiškai nebe toks, koki prieš kuri laika patvirtino Vietos ukio ir ekologijos komitetas. „Noreciau sužinoti, kas leido sau klastoti komiteto sprendima ir pakeisti objektu eiliškuma?“ – retoriškai klause politikas.
Anot meres, niekas nieko neklastojo ir tokiais kaltinimais svaidytis nereiketu: „Gal jus noretumet, kad kvartalai, kuriuose bus vykdomas vandentvarkos projektas, butu surikiuoti pagal turtinguma, bet yra kitaip – pirmenybe teikiama seniausiems.“
Sprendimas vis delto priimtas – tarybos nariai pritare projekto vykdymui, bet panoro, kad veliau tvirtinti butu pateiktas kvartalu sarašas. O tada, ko gero, ne vienas nores, kad kvartalas, kuriame jis gyvena, butu pirmutinis…
Direktoriui – rožes
Tarybos tvirtinimu, nuo gruodžio 1 dienos „Saules“ gimnazijos direktoriaus pareigas iš Juozo Milašiaus perims buves jo pavaduotojas Algimantas Budrys, kuris iki šiol buvo ir Savivaldybes tarybos narys. Naujajam direktoriui iteikta puokšte rožiu. Beje, tapes mokyklos vadovu, jis tures palikti taryba. Jo vieta, rodos, užims kitas konservatoriu saraše einantis Robertas Endrikas.
Paklausimai
Iš paklausimu aktualiausias buvo Albino Klimo perduotas Alsedžiu vidurines mokyklos bendruomenes prašymas leisti paeksperimentuoti, tiksliau – leisti savo žinioje pasilikti valgykla, neatiduodant jos kitas rajono mokyklu valgyklas perimsianciam operatoriui.
Pasak meres E. V. Lapukienes, mokykla nera moksline istaiga ir eksperimentu imtis neturetu. Kiti tarybos nariai sake apskritai tebesantys prieš moksleiviu maitinimo paslaugos atidavima i vienas rankas. „Nuo sausio 1 dienos viskas keiciasi. Nemokamo pradinuku maitinimo nebebus, vadinasi, ir valganciuju sumažes. Todel siulyciau konkursa del minetosios paslaugos pristabdyti ir palaukti, kas bus po Naujuju“, – siule Audrius Misiunas. Kiti tokiam siulymui prieštaravo. Žodžiu, viskas palikta taip, kaip buvo, – valgyklos bus atiduotos privatininkams.
