Neseniai rašėme, kad naktį iš lapkričio 9-osios į 10-ąją Plungės miesto Birutės gatvės 10-ajame name kilus gaisrui be pastogės liko 17 žmonių. Namas jau anksčiau buvo įvardytas avariniu, o po ugnies siautėjimo jame gyventi nebegalima. Daugelis rado kur prisiglausti, tačiau ne visi. Redakcija sulaukė Danutės Radavičienės pagalbos prašymo. Moteris neturi kur apsistoti, o į Plungės ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių, kaip jai siūloma, nenori.
Skaitytojams priminsime, jog iš gaisravietės į ligoninę greitosios medicinos pagalbos medikai išvežė keturis asmenis. Buto, kuriame kilo gaisras, savininkas pateko į Reanimacijos skyrių dėl pasunkėjusio kvėpavimo, deguonies stokos. Į Terapijos skyrių stebėti buvo paguldyta dūmų prisikvėpavusi ir bendrus negalavimus jaučianti moteris. Dar dvi pacientės paliktos stebėti Skubios pagalbos ir priėmimo skyriuje. Viena iš pastarųjų ir buvo į redakciją skambinusioji moteris.
Ligoninėje aplankyta D. Radavičienė gulėjo Vidaus ligų skyriuje. Su vaikštyne judanti moteris pasakojo, kad sudegusiame name gyveno nuomojamame bute. Dalį nuomos jai kompensuodavo Plungės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius. Nors ir sunkiai vaikšto, tačiau maistą pasigamindavo pati. Deja, po gaisro neturi kur prisiglausti. Moters žodžiais tariant, į Plungės krizių centrą jos nepriima dėl neįgalumo ir visi tvirtina, jog jai teks kurį laiką pabūti Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje.
„Man pasakojo, kad jei ten pateksiu, bus „amen“. O juk aš dar galiu savimi pasirūpinti. Visus apgyvendino, o mane paliko“, – bėdojo plungiškė.
Pasidomėjus, ar turi vaikų, D. Radavičienė atsakė, jog du sūnūs gyvena užsienyje, dukra įsikūrusi Plungėje, tačiau ji turi savo šeimą ir galimybių ją priimti nėra.
Pirmiausia paskambinome Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjai Jolantai Puidokienei. Vedėja kalbėjo, kad namų netekusieji asmenys apgyvendinti Plungės technologijų ir verslo mokyklos bendrabutyje, viena šeima išsinuomojo butą, kurio nuomos dalį kompensuos Savivaldybė, viena šeima prisiglaudė Socialinių paslaugų centre, viena moteris apgyvendinta Krizių centre. Pasiteiravus, kodėl D. Radavičienė liko už „borto“, J. Puidokienė paaiškino, jog kitos išeities nėra, nes surinkus visus duomenis paaiškėjo, jog moteriai nustatytas antro lygio priežiūros poreikis, jos savarankiškumas apribotas, reikalinga vidutinio lygio socialinė pagalba, o tai reiškia, jog viena gyventi ji nebus pajėgi.
„Darome viską, ką esame įpareigoti daryti teisės aktais“, – patikino J. Puidokienė.
Prakalbus apie Krizių centrą ir galimybę jame apgyvendinti plungiškę, skyriaus vedėja patikslino, jog moterys ten gyvena antrame aukšte, o virtuvė – pirmame, tad pasigaminti maisto D. Radavičienei būtų sudėtinga. Tą esą patvirtino ir dukra.
Daugeliui, ko gero, atrodo keista, kad mama liko be namų, o vaikai tuo nesirūpina. Taigi telefonu susisiekėme su D. Radavičienės dukra Svetlana. Sužinojome, jog vaikų ir mamos santykiai atšalę ne be pagrindo – pasak dukters, moteris savo vaikų neaugino. Svetlanos teigimu, tik dėl to, kad neprarado žmoniškumo, mama ji pradėjo rūpintis prieš keletą metų, kai ją užklupo sunki onkologinė liga.
„Suradau mamai butuką, sutvarkiau visus dokumentus, kad gautų kompensaciją, kad gautų nors minimaliai priežiūrai skirtus pinigus. Butą įrengėme taip, kad jai nereiktų daug judėti, kad viskas būtų po ranka ir maistą galėtų pasigaminti. Ateidavo kaimynė jai pagelbėti, pati atveždavau produktų, rūbus veždavausi skalbti“, – pasakojo moteris.
O atsitikus nelaimei situacija tokia, kad kitur, kaip Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, D. Radavičienė negali būti. „Domėjausi visomis galimybėmis: Krizių centras atkrenta dėl jos galimybės judėti, buto nuoma taip pat negalima dėl jos finansinių pajėgumų, senelių globos namuose vietų nėra. Kaip nors teks įtikinti, jog buvimas slaugos skyriuje – tik laikinas. Gal per tą laiką atsiras koks tinkamas variantas“, – kalbėjo Svetlana.
Su dukros išsakytais argumentais dėl jos galimybių gyventi savarankiškai sutiko ir pati D. Radavičienė, tačiau sakė, kad gultis į slaugos skyrių kategoriškai nesutiksianti.
Tad perduodame plungiškės prašymą: gal atsiras geras žmogus, sutiksiantis nebrangiai išnuomoti butą ar kambariuką?
