Paskutinįjį žiemos šeštadienį iki vėlyvo vakaro Alsėdžiuose netilo šurmulys ir negeso įvairiaspalvės šviesos. Tądien surengta projekto „Alsėdžiai – mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2022“ atidarymo ceremonija ir paskelbta: visus šiuos metus Alsėdžiuose karaliaus jos didenybė Kultūra!
Atidarytas Alsėdžių pažinimo centras
Alsėdiškiai ir šventės svečiai pirmiausia rinkosi į pačiame miestelio centre esantį rekonstruotą pastatą, kuriame, be seniūnijos, bendruomenės, kultūros namų, vietą surado dar viena puiki įstaigėlė – Alsėdžių pažinimo centras, kuriame ir liečiant senus daiktus, ir interaktyviai, šiuolaikiškai pristatoma garbinga miestelio praeitis.
Perkirpti Alsėdžių pažinimo centro įkurtuvių juostelę patikėta Plungės rajono savivaldybės merui Audriui Klišoniui, Savivaldybės administracijos direktoriui Mindaugui Kaunui, Alsėdžių seniūnei Danutei Repšienei, šį centrą kuruosiančio Plungės turizmo informacijos centro direktorei Sandrai Kasmauskienei ir Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialistei Simonai Derkintei.
Perkirpus juostelę – trumpa S. Kasmauskienės ekskursija po Alsėdžių pažinimo centrą. Jo viduryje – kolona su vitražais, atspindinčiais miestelio istoriją ir tai, kad Alsėdžiai – drąsiomis spalvomis ir potėpiais žinomo išeivijos dailininko Kazio Varnelio gimtinė.
Čia rasite 1253 metų Kuršo sutarties, kurioje pirmą kartą paminėti Alsėdžiai, kunigaikščio Vytauto Didžiojo pasirašytos privilegijos, kurioje minimas Alsėdžių ežeras, kopijas; sužinosite, kad vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis, reziduodamas Alsėdžiuose, į lietuvių kalbą išvertė Naująjį Testamentą; geriau pažinsite Vasario 16-osios Akto signatarus Joną Smilgevičių ir Stanislovą Narutavičių. Jei prisėsite ant interaktyvaus suolelio, alsėdiškis „diedukas“, kurį įgarsino „Aukso vainiko“ laimėtojas tautodailininkas Vytas Jaugėla, papasakos jums legendą apie tai, kaip atsirado Alsėdžių pavadinimas; sužinosite ir apie miestelio bažnyčioje laikytą milžino šonkaulį; pamatysite puikių eksponatų: medines klumpes, anglimis kaitintą lygintuvą, batą, sukaltą tikromis „štiftomis“, kurios gamintos tik Alsėdžiuose, ir daug kitų įdomybių.
Sveikindamas S. Kasmauskienę Alsėdžių pažinimo centro atidarymo proga, Savivaldybės administracijos direktorius M. Kaunas juokavo: „Na, ir gerai, kad pasiryžome avantiūrai, kuriai įgyvendinti turėjome tik vieną mėnesį. Tiesa, dedant parašą, ranka šiek tiek drebėjo – ar tik nereikės grąžinti pinigų, bet rezultatas puikus.“
„ČIA gyvename MES!“
Antroji šventės dalis – Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos kiemelyje surengtas koncertas „ČIA gyvename MES!“. Jo pradžioje nešini vėliavomis į rikiuotę sustojo jaunieji šauliai, nuskambėjo „Tautiška giesmė“ ir Ukrainos himnas, kurį atliko Iveta Silkauskaitė. Iškilmingai buvo iškelta Alsėdžių – Lietuvos mažosios kultūros sostinės – vėliava. Ši ceremonija patikėta Savivaldybės merui A. Klišoniui, Plungės kultūros centro direktoriui ir Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentui Romui Matuliui, Lietuvos kaimo bendruomenių asociacijos pirmininkei Virginijai Šetkienei ir Alsėdžių seniūnei D. Repšienei.
„Esame karta, kurią vadina Sąjūdžio, Baltijos kelio, dainuojančios revoliucijos karta. Žinome, ką reiškia kovoti ir ginti, ką reiškia taika ir laisvė, todėl gerai suprantame ir brolius ukrainiečius. Sveikinu visus, atvykusius į šį koncertą, į kurį sudėjome savo širdis, emocijas ir jausmus“, – renginio pradžioje sakė Alsėdžių bendruomenės pirmininkas Žydrūnas Purauskis.
Staiga pasikeitusią situaciją Ukrainoje, o kartu ir Lietuvoje, akcentavo ir susirinkusiuosius sveikinęs meras A. Klišonis. „Pastarosiomis dienomis mūsų mintyse, sąmonėje užgimė supratimas, kad laisvė yra ne duotybė, o vertybė, kurią reikia branginti. Na, o šiandien susirinkę čia, į vieną seniausių Žemaitijos miestelių, skelbiame itin svarbų įvykį – Alsėdžiai tampa Lietuvos mažąja kultūros sostine“, – kalbėjo meras.
Šventėje dalyvavusi Lietuvos kaimo bendruomenių asociacijos vadovė V. Šetkienė džiaugėsi: „Bendruomenė, jaunos šeimos, jaunimas, kultūra – visa tai rodo, kad miestelis gyvas. O gausus būrys šaulių – kad esate ne tik gyvi, bet ir labai pilietiški.“ Alsėdiškius gyrė ir R. Matulis: „Tai, kad Alsėdžiai – tikros, autentiškos kultūros židinys, mes jau seniai žinojome. Šiandien tai tik įtvirtiname.“ „Didelis įvykis, gražus renginys! Dabar būsime sostinė ir visus metus mūsų Alsėdžiuose karaliaus jos didenybė Kultūra!“ – džiūgavo seniūnė D. Repšienė.
Sveikinančiųjų buvo ir daugiau: Seimo narys Jonas Varkalys, Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Albertas Dapkus, Savivaldybės administracijos direktorius M. Kaunas, Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Vida Bondauskienė ir kiti.
Pasigirdus koncerto „ČIA gyvename MES!“ melodijoms, ypač džiugino faktas, kad viskas, kas vyksta scenoje, – pačių alsėdiškių kūrybos vaisius. O kad koncertas suskambėtų taip galingai, kaip suskambėjo, daug darbo ir širdies įdėjo gausus būrys šio krašto žmonių.
Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės rikiuotėje rikiavosi ne tik Alsėdžių, bet ir Varnių, Tverų, Platelių, Plungės šauliai.
Kompoziciją „Laikas“ atliko Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos šokėjos (vadovė Justė Tulickienė), o Alsėdžių legendą įskaitė tautodailininkas V. Jaugėla, kuris renginyje buvo pristatytas kaip Alsėdžių „diedukas“, tapsiantis visų renginių simboliu. Vėliau į sceną žengė jungtinis choras (vadovė Kristina Kondratavičienė) – gimnazijos, meno mokyklos, Alsėdžių kultūros namų dainininkai, kurie šventę pradėjo daina „Tīlūs tīlūs vakarelē“.
„Nupiešiu Lietuvą“ – šią dainą atliko gimnazijos ir darželio vaikų choras (darželinukų vadovė Aušra Steckienė), solistas Leonardas Rušinskas ir mokytojas Linas Senkus. Paskui skambėjo merginų ansamblio, Alsėdžių kultūros centro kvarteto: L. Senkaus, Ž. Purauskio, K. Kondratavičienės, I. Silkauskaitės, dueto – Justo Senkaus ir I. Silkauskaitės – atliekami kūriniai. Šaulių orkestras (vadovas L. Senkus) tąvakar jungėsi su gimnazijos vaikinų vokaliniu ansambliu (vadovas Martynas Miliauskas) ir Žemaičių Kalvarijos kultūros centro grupe „Vintažas“ (vadovas Rimantas Jazdauskas), polkos ritmu sukosi alsėdiškių šokių kolektyvas „Sruojoks“ (vadovė Sandra Jazdauskienė). Koncerto pabaigai – popuri „Per Vilniaus miestą“ ir miestelio himnu tampanti daina „Alsėdžiai“, sujungusi visus koncerto dainininkus, muzikantus ir šokėjus.
Koncertą vedė Ž. Purauskis ir Alsėdžių kultūros namų darbuotoja Vaida Silkauskienė.
Renginio pabaigoje visus nustebino lazerių šou.
