Vokiečiai „Oktoberfest“-o nusipelnę. O mes?

Visą ketvirtadienio popietę trukusiame Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdyje išnagrinėta ypač daug klausimų – jų darbotvarkėje buvo net 53. Daugelį sprendimų pavyko priimti bendru sutarimu, bet dėl kai kurių ir pasiginčyta, ir balsuota. Bene daugiausia diskusijų kilo dėl to, ar uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais viešuose renginiuose. Priminsime, jog šį klausimą taryba nagrinėjo jau antrą kartą. Vasario mėnesio posėdyje sprendimas liko nepriimtas, šįsyk, nors ir nevieningai, balsuota už.

Daugėjo ir draudėjų, ir apdraustųjų
Posėdis pradėtas nuo dviejų pranešimų. Vieną jų skaitė svečias iš Vilniaus – Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktorius Julius Žiliukas, kitą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Mažeikių skyriaus vadovė Laima Nagienė.
VSDFV atstovė L. Nagienė pasidžiaugė, kad Plungėje daugėja ir darbdavių, kuriuos „Sodra“ vadina draudėjais, ir darbuotojų – apdraustųjų. Pastarųjų skaičių, kaip minėjo Mažeikių skyriaus direktorė, nuolat didina „Vičiūnų“ grupės įmonės.
Iš Mažeikių skyriui priklausančių savivaldybių (Mažeikių, Telšių, Plungės, Akmenės, Skuodo) draudėjų skaičiumi Plungę lenkia tik Mažeikiai: 2015 metų ketvirtojo ketvirčio duomenimis, pas mus registruotos 4 822 įmonės, mažeikiškiai jų turi 5 430. Bankrutuojančių turime 43, Mažeikiuose – 57. Apdraustųjų skaičius Plungėje išaugęs iki 13 952, tačiau šiuo aspektu mus lenkia ne tik Mažeikiai (20 532), bet ir Telšiai (14 353). Pagal pensijų gavėjų skaičių taip pat užimame trečiąją vietą – 12 092. Vidutinė pensija Lietuvoje – 246,95 euro, Plungėje – 229,72.
Įdomu tai, kad darbo Plungėje lyg ir yra, bet pagal vidutinį atlyginimą esame priešpaskutiniai – mažiau už plungiškius uždirba tik skuodiškiai. Pagal šį rodiklį lyderiauja Mažeikiai, kur vidutinis darbo užmokestis siekia 618 eurų, antroje vietoje – Akmenė (610), trečioje – Telšiai (519), ketvirtoje – Plungė (487), penktoje – Skuodas (479). Pasak L. Nagienės, Akmenėje atlyginimų vidurkį labai padidina trys cemento gamyklos, kurių darbuotojai gauna išties geras algas.
Suskaičiuota, kad pernai Plungėje 20 proc. didėjo ir apdraustųjų sergamumo rodiklis. Išrašyta 45 000 vadinamųjų biuletenių, daugiausia – Plungės sveikatos centre, bet jame ir prirašytų pacientų daugiau nei kitose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.
Metinės ataskaitos
Šiame posėdyje metines veiklos ataskaitas už 2015-uosius pristatė Savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis, meras Audrius Klišonis ir Savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė.
A. Krauleidis, konstatavęs, kad ataskaita buvo išsiųsta visiems Savivaldybės tarybos nariams ir kiekvienas turėjo galimybę su ja susipažinti, paminėjo tik tiek, kad 2015 metais sėkmingai įvykdytas biudžeto planas, jis netgi viršytas, įgyvendinta daug investicinių projektų, sumažintos skolos. Tarkim, pradelstų skolų už šildymą šiuo metu Savivaldybė visai neturi.
Opozicijai vadovaujanti Asta Beierle Eigirdienė priekaištavo: „Daug prirašyta, pridėta nuotraukų, bet aš pasigedau analizės, problematikos. Mano manymu, administracija turi bėdų dėl viešųjų pirkimų, jiems trūksta skaidrumo.“ Administracijos direktorius atsakė didelių problemų čia nematąs, viskas esą gerai. „Žinote, jei visi viskuo būtų patenkinti, tada pradėčiau galvoti, kad kažkas negerai“, – šmaikštavo A. Krauleidis. A. Beierle Eigirdienė neatlyžo paminėdama, kad Savivaldybės administracijoje nelabai skaidriai ir nauji darbuotojai atsiranda. „Nauji žmonės priimami pagal kažkokius susitarimus. Kodėl neskelbiami konkursai, kodėl neatsisakoma ydingos praktikos susodinti savus? Pavyzdžiui, Nausodžio seniūnijai reikėjo žemės ūkio specialisto, o kažkodėl paskelbėte, kad ieškote žmogaus, turinčio biomedicininį išsilavinimą. Konkursą laimėjo administracijos direktoriaus pavaduotojo žmona, kuri būtent tokį išsilavinimą ir turi“, – direktoriui bėrė priekaištus politikė.
Tvirtinant Savivaldybės administracijos direktoriaus metinę ataskaitą, 8 tarybos opozicijos atstovai susilaikė, 14 valdančiųjų balsavo už.
Opozicija susilaikė ir tvirtinant mero metinę ataskaitą. A. Klišonis taip pat buvo lakoniškas – sakė 15 lapų ataskaitos neskaitysiąs, tik užsiminė, kad metai buvo išskirtiniai dėl tiesioginių merų rinkimų ir dėl to, kad savivaldybių tarybų rinkimuose galėjo dalyvauti ne tik partijos, bet ir visuomeniniai komitetai. Dar pasidžiaugė, kad Savivaldybės taryba buvo gana vieninga, kad daugelį sprendimų pavyko priimti bendru sutarimu.
A. Beierle Eigirdienė merui išsakė nepasitenkinimą, kad Savivaldybės tarybos posėdžiai ne visada šaukiami paskutinįjį mėnesio ketvirtadienį. Anot jos, panašu, kad posėdžio data kartais „pritempiama“ prie Savivaldybės vadovo užimtumo – jo atostogų, komandiruočių, o reikėtų, kad būtų reguliaru. „Ar čia jūs savo pavaduotoju nepasitikite, ar kaip?“ – replikavo opozicijos lyderė. A. Klišonis atsakė: „Tai mano atsakomybės klausimas. Jaučiu pareigą dalyvauti posėdyje, vesti jį, todėl kartais data koreguojama.“
Lengvatoms – taip
Savivaldybės tarybos nario Jono Varkalio iniciatyva buvo svarstomas klausimas dėl mokesčio už vaikų išlaikymą rajono ikimokyklinėse įstaigose lengvatų (50 proc.) taikymo.
Iki 2013 m. birželio 20 d. šios lengvatos buvo taikomos vadovaujantis Vyriausybės nutarimu. Jį padarius neprivalomą, Plungės rajono savivaldybė mokesčio nuolaidų neatsisakė. Jos buvo panaikintos tik 2014 m. sausio 23 d. sprendimu.
J. Varkalys teigė nesuprantąs, kodėl lengvatos buvo panaikintos, tad Savivaldybės tarybai pasiūlė vėl sugrįžti prie šio klausimo ir septyniais atvejais mažinti šeimoms mokestį už vaikų išlaikymą lopšeliuose-darželiuose. „Palengvintume šeimoms finansinę naštą, be to, tai būtų savotiškas jų palaikymas iš Savivaldybės pusės“, – agitavo politikas.
Liudas Skierus sakė nesąs prieš lengvatas, bet nesuvokiąs, kodėl siūlymas teikiamas dabar, kovo mėnesį, kodėl to nebuvo galima padaryti kiek anksčiau, kol nebuvo patvirtintas vietos biudžetas. „Ši lengvata Savivaldybei kainuos pinigų. Kaip matau, nuostolius dengti žadame iš viršplaninių lėšų, nors dar net nežinome, ar jų turėsime. Be to, nematau skaičiavimų, kiek konkrečiai tai atsieis“, – kalbėjo tarybos narys.
Nepaisant priekaištų, lengvatoms pritarta. Taigi daliai plungiškių tėvų už vaikų išlaikymą ikimokyklinėse įstaigose bereikės mokėti pusę sumos.
Šventės – be alaus
Savivaldybės taryba po ilgų svarstymų pagaliau priėmė sprendimą, draudžiantį prekybą alkoholiniais gėrimais per viešus renginius.
Pirmasis šiuo klausimu pasisakė tarybos narys Romas Remėza: „Ar toli mes su tokiu sprendimu eisime? Būdamas liberalių pažiūrų, aš šiuo klausimu turiu savo nuomonę, ir ji su daugumos, kaip suprantu, nesutampa.“
R. Remėzai pritarė kolega liberalas Audrius Misiūnas. Jo teigimu, per Miesto šventę klausantis kokio Cicino išlenkti bokalą alaus su bičiuliu ar giminaičiu nėra didelė nuodėmė. „Pažiūrėkite į vokiečius. Jie per alaus šventę „Oktoberfest“ tonomis jo išgeria. Ir nieko. Nemanau, kad tauta dėl to nusigers. O tie, kurie skandina vaikus ir žudo vienas kitą, geria kasdien, ne tik per šventes“, – kalbėjo A. Misiūnas. Dar juokais pagrasino: „Jei jūs, vadovai, palapinėje gersite, mes su Romu jus fotografuosime.“
A. Beierle Eigirdienė tvirtino esanti konservatyvių pažiūrų ir pritarianti, kad viešuose renginiuose nebūtų galimybės įsigyti alkoholio. „Jei kam linksmumo labai reikės, nueis į kokią kavinę, o pakrūmėse gerti nereikėtų. Na, o su vokiečiais mes net lygintis negalime. Jie „Oktoberfest“-o nusipelnę“, – sakė opozicijos lyderė.
Tokios pat nuomonės buvo tarybos narė Daina Martišienė: „Gal be alaus labiau į šventės programą įsigilinsime, geriau viską girdėsime ir matysime, nes apmaudu, kai kultūros žmonės tiek daug darbo įdeda, o tauta ateina ne pažiūrėti, bet pagerti.“