
Neseniai Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos vadovu išrinktas Saulius Vengalis medžiotoju tapo 1987-aisiais. Nors niekas iš artimųjų, giminių nemedžiojo, jis su medžiokliais bendravo nuo pat vaikystės – greta gyvenęs kaimynas Ignas Alminas (su kuriuo Saulius dabar kartu traukia žvėrių takais) jį kviesdavo pabūti varovu. Prabėgo kiek metų, Saulius atitarnavo armijoje, ir vėl jį gyvenimas suvedė su medžiotoju – Vytautu Riepša. Šis vis pašnekindavo užsikabinti ant peties šautuvą. Vėlgi Saulius pradėjo eiti varovu ir galiausiai išlaikė egzaminus. Medžioja „Medingėnų“ būrelio plotuose.
Su tais egzaminais, pasak Sauliaus, buvo visa istorija. Anksčiau varovu reikėjo išbūti dvejus metus. O dar nežinia, ar medžiotojų kolektyve naujam nariui atsiras vieta. Saulius tada varovu ėjo antrus metus. Visai netikėtai kolektyvo vadovas Adomas Simonavičius pasakė, jog vienas iš turėjusiųjų laikyti egzaminus atsisakė, tad Saulius galįs pabandyti. Per naktį jis vos ne atmintinai išmoko taisykles ir „tomis pačiomis akimis“ nuėjo laikyti. Pasisekė!
Pirmas patiestas žvėris buvo šernas, kurio iltys – 21 centimetro ilgumo. Tebeturi tas iltis, nors tapęs medžiotoju nepuolė kaupti trofėjų. Tik stirninų ragų turi gal penkiasdešimt…
Gyvenimo kelias Saulių suvedė su Vida – jiedu tapo šeima. Vyras jau buvo patyręs medžiotojas. Dirbo parduotuvėje, prekiaujančioje žūklės įranga. Paskui su žmona nutarė imtis savo verslo – Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos patalpose įkūrė medžioklės ir žūklės reikmenų parduotuvę ir tuo neatsidžiaugia.
Iš pradžių į medžioklę skeptiškai žiūrėjusi Vida, raginama tapti medžiotoja, tuo pomėgiu besižavintiems vyrams atšaudavo: tykodama žvėries, uodų nešers. Pagaliau priraginta po kiek laiko taip įsijautė, jog tapo aistringa medžiotoja, ypač mėgsta tykoti bebrų.
Kaip sakė Vengaliai, būna, kad jau, regis, atsibodo ta medžioklė, bet praeina kelios dienos, vienas su kitu susižvalgo ir be žodžių griebia šautuvus. Tačiau Vida patikino, jog niekada nešaus į briedį – jai esanti per didelė gyvybė.
Su parduotuvės klientais moteris visada randa kalbą, nes yra medžiotoja, o dar viską žino ir apie žūklę. Anot jos, reikia suprasti šių gamtos žmonių poreikius.
Neretai abu sukinėjasi parduotuvėje. Saulius apie tai sako: „Susirask mėgstamą darbą, ir nereikės nė vienos dienos dirbti.“ O Vida, kaip pati patikino, apie šovinius daugiau išmano nei apie kokius kremus moterų grožiui.
„Šiandieninė medžioklė tapo techniškesnė. Puikūs šautuvai, apie kuriuos anksčiau galėjai tik pasvajoti, graži apranga, pritaikyta bet kokiam orui, įvairūs žiūronai, optika ir visa kita. Be to, itin pakilo medžioklės kultūra“, – vienas per kitą pasakojo Vida ir Saulius Vengaliai.
labai fainai poroms, kurie turi vienodus hobius. tada ir to bendrumo daugiau, ir tobulėji greičiau kai šalia kitas yra toks pats, pvz kokie nauji žiūronai ar prožektoriai atsirado, kurie palengvina tą hobį