
Plungėje yra daug jaunų gabių žmonių, kurie kažko siekia, kuo nors domisi, kur nors dalyvauja. Šiandien kalbiname „X faktoriaus“ dalyvius plungiškį Liną Vaitkevičių ir skuodiškį Ovidijų Petrauską. Tiesa, jie labai užsiėmę, šiuo metu Vilniuje, tad teko su vaikinais susisiekti el. paštu. Linas Vaitkevičius mielai sutiko atsakyti į pateiktus klausimus. Vos užsiminus apie plungiškius, vaikinus kuruojantys prodiuseriai šypsojosi: „Jūs tikriausiai apie mūsų žemaitukus?“. Tai kas gi jie – „X faktoriaus“ žemaitukai?
– Gal galėtumėte prisistatyti?
– Esam gan spalvingos asmenybės – nuoširdūs, paprasti, bet turim žemaitiško užsispyrimo, kuris mums neleidžia pasiduoti, judant užsibrėžto tikslo link. Aš – Linas, man 20 m., horoskopo ženklas – Avinas. Esu imlus žmogus, stengiuos iš gyvenimo gauti viską, kas tik duodama, mėgstu grūdinti save ir geromis, ir blogomis emocijomis. Labai mėgstu maistą, kaip aš vadinu, „kaip darželyje“. Vaikystėje prašydavau mamos: „Mama iškepk kotletų, tokių, kaip darželyje“. Būtent ten maistas man buvo išskirtinis ir neužmirštamas iki dabar :). Mėgstu muziką, sportą, taip pat žvejoti ar tiesiog gulėti.
Ovidijus – mano bendraamžis. Jis taip pat Avinas. Tai linksmas, charizmatiškas, kovingas žmogus. Labai daug laiko praleidžiame kartu. Jis mūsų draugijoje – kulinaras, rūpinasi, kad į sceną užliptume gerai pavalgę.
Po devynių klasių abu įstojome į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją, tapome klasės ir kambario draugais. Iškart susidraugavome. Buvom padaužos, neleisdavom kaimynams dieną naktį miegoti, pamokas praleidinėdavome, paneles kirkindavome, bet viskas išsispręsdavo gražiuoju.
– Šiuo metu dalyvaujate TV projekte „X faktorius“. Gal galėtumėte papasakoti apie jo „virtuvę“. Kaip ruošiatės pasirodymams, kaip dirbate, ar daug laiko tam skiriate. Kas paskatino dalyvauti projekte?
– Vieną dieną aš buvau paskaitose Vilniuje, Ovidijus – darbe. Susikambinome ir nutarėm – bandom… Anksčiau nepraleisdavome „X faktoriaus“ laidų, visad svajodavome apie tai, kaip būtų nerealu išjudinti visą publiką…
Sakyčiau, gan neblogai pavyko. Tikrai nieko panašaus nesitikėjome, bet, pasirodo, palaikančiųjų turime nemažai.
O dabar repetuojam visą savaitę, privalom „persilaužti“, mokantis šokių judesių scenoje. Suvokėme, kad neužtenka vien pastovėti ir padainuoti… Įrašinėjame naujus kūrinius, su naujaisiais mokytojais ieškome naudingų veiksnių savo pasirodymuose. Gruodžio 1 dieną parodėme rezultatą – išlikome.
– Apie pirmąją repeticiją?
– Vieną vakarą (kaip minėjau, gyvenome kartu) nuėjome į bendrą vaikinų dušą, kur netikėtai ir uždainavome, klausytojų nebuvo, bet mums visai patiko. Taip ir pradėjome – karaokė vakarai, koncertai draugams, vėliau tapome užsakomaisiais muzikantais :). Beje nepaminėjau, kad abu esame instrumentalistai, aš – būgnininkas, o Ovidijus – birbynininkas. Baigęs konservatoriją, įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Ovidijus – mokytis muzikos pedagogikos išvyko į Telšius :).
– Kaip jaučiatės, nukeliavę beveik iki pat finalo? Ar vis dar tikite savo jėgomis, pergale? Ką laikote didžiausiu savo konkurentu, kodėl?
– „X faktoriuje“ nukeliavom jau toli, tikrai to nesitikėjome. Bet jei nukeliavome tiek, reiškia esam kažko verti ir žmonėms mes patinkam. Būtent dabar su ta mintimi ir keliaujam toliau, dedam daug pastangų. Dėl konkurentų neturiu ką pasakyti, šiais metais „X faktorius“ yra išskirtinis dalyvių įvairove, manau, tuo jis ir bus įdomus, klausytojai pasirinks, kas jiems priimtiniausia. Mes išlaikysim savo stilių – lengvai klausomas ir energingas dainas, kaip sako mūsų mokytojas Samas – „su užtaisu“ :).
– Kas buvo baisiausia Jums, o kas Ovidijui? Kaip jaučiatės, stovėdami prieš kameras?
– Baisiausia ir buvo tos kameros. Pradžioje slėpėmės, nuo jų bėgiojom, galvojom, kaip čia nepasirodyt kvailai prieš draugus ir artimuosius, kaip nenusišnekėti. Bet dabar esam tikra komanda, jei vienam žodžių pritrūksta – į pagalbą puola kitas. Abu esam nekalbūs, tad teko „persilaužti“.
– Jums projekte tenka bendrauti su pop muzikos žvaigždėmis. Ar juos pažinote artimiau? Ar iš tiesų jie labai reiklūs? Kuris pats griežčiausias?
– Dirbome su Samu ir Povilu Meškėla. Visada žinodavom, kad negalima susidaryti nuomonės apie žmogų vien iš įvaizdžio, tuo ir įsitikinom, pabendravę su jais, – labai šilti žmonės. Mūsų muzikinis stilius labai įvairus – nuo Radžio dainų iki „ACDC“. Lietuva – dainuojantis kraštas, bandysim ir mes sužavėti kurią nors jos dalį savo paprastu ir nuoširdžiu dainavimu :).
Visam jaunimui norėtumėm pasakyti, kad verta rizikuoti. Mes – ne profesionalūs dainininkai, tiesiog reikia būt paprastiems, nuoširdiems, o ar žmonėms jūsų reikės, pasirinks jie patys.
– Ačiū už pokalbį.