Baigėsi išskirtinis Centrinės projektų valdymo agentūros projekto „Integruojanti infrastruktūra“ naujienų portale lrytas.lt paskelbtas konkursas „Aš – savo krašto ambasadorius“. Mėnesį trukusiame konkurse savo kandidatūrą tapti krašto ambasadoriais pateikė 62 dalyviai. Jie dalijosi pasiekimais savame regione, kalbėjo apie vertybes, kurias puoselėja, ir kaip jie prisideda prie bendruomenės gerovės. Telšių apskrityje konkurso laimėtoju paskelbtas Bronius Kleinauskas.
B. Kleinauskas – ilgametis Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijos mokytojas, Žemaičių Kalvarijos bendruomenės „Gardai“ pirmininkas, taip pat šiame miestelyje esančio poeto Vytauto Mačernio muziejaus gidas, ekskursijų vadovas. Visos veiklos sritys – tarp žmonių ir su žmonėmis. Tai ir žavi patį Bronių. „Man labai patinka bendrauti su žmonėmis“, – pažymėjo savo krašto ambasadoriumi išrinktas kalvariškis.
– Broniau, kaip sutikote žinią, kad būtent Jums atiteko garbė būti išrinktam Telšių regiono ambasadoriumi?
– Tai man buvo netikėta. Dalyvavau konkurse neturėdamas ypatingų lūkesčių, todėl buvau maloniai nustebintas. Iš tikro gal per daug tos garbės? Aišku, malonu, kad sulaukiau palaikymo. Vis dėlto būti išrinktam visos Telšių apskrities ambasadoriumi – įdomus, dviprasmiškas jausmas, gal yra vertesnių už mane? Tikrai žinau, kad šioje apskrityje yra šimtai žmonių, kurie pelnytai taip pat galėtų vadintis savo krašto ambasadoriais. Ne vieną tokį pažįstu. Jei kalbėtume apie Žemaičių Kalvariją, tai taip, galėčiau sutikti, kad esu būtent šio krašto ambasadorius.
– Tad kas paskatino Jus dalyvauti konkurse „Aš – savo krašto ambasadorius“?
– Esu žmogus, kuris neretai pasiduoda įvairioms… avantiūroms. Ir šį kartą, kai dukra Rūta pasiūlė pateikti savo kandidatūrą šiam konkursui, labai neprieštaravau. Juk dirbu su jaunimu, negaliu būti toks, kokį mane mano amžius tarsi įpareigoja – visada rimtas, nesileidžiantis į naujas patirtis. Galima sakyti, lyg tarp kitko, juokaujant, viskas išėjo. Bet to rezultatas – štai toks įvertinimas. Asmeniškai savo krašto ambasadoriaus vardo suteikimą suprantu kaip žmogaus, kuris skleidžia kitiems savo krašto kultūrą, istoriją.
– Kai užsimename apie Žemaičių Kalvariją, turbūt daugeliui prieš akis iškyla būtent Jūsų veidas. Galima sakyti, esate susitapatinęs su šiuo miesteliu. Kalvarijos nebeįsivaizduojame be Jūsų asmenybės. Ir pats štai užsiminėte, jog išties galėtumėte būti būtent Žemaičių Kalvarijos ambasadoriumi.
– Gal taip yra todėl, kad Žemaičių Kalvarija – mano gimtinė, čia gimiau, užaugau, čia likau. Vietos mokykloje dirbu nuo 1977 metų. Per visą gyvenimą nebuvo noro kažkur iškeliauti, nors pasiūlymų buvo. Myliu savo miestelį, patinka man tie srautai žmonių, atvykstančių pas mus, tie atlaidai, kasmetis jų laukimas. Džiaugiuosi galėdamas būti Žemaičių Kalvarijos dalimi.
– Ligšiolinė Jūsų veikla labai plati. Esate geografijos, ekonomikos mokytojas, Žemaičių Kalvarijos bendruomenės „Gardai“ pirmininkas, gidas, priimantis į šį miestelį atvykstančius turistus. Kuri veikla Jums arčiausiai širdies?
– Visos veiklos – ypatingos. Mokykla – kaip juokauju, dirbsiu čia, kol liežuvis ir kojos dirbs. Nors tenka pripažinti, kad laikai keičiasi, keičiasi vaikai – vis sunkiau yra dirbti mokykloje. Ypač pastaraisiais metais. Mokiniai atpratę nuo tvarkos: ką nori, tą daro, ką nori, tą sako. Keičiasi ir tėvų požiūris. Nors man, turinčiam ilgametę patirtį šioje mokykloje, galbūt lengviau pavyksta rasti sutarimą ir susitarimą su visais (B. Kleinauskas 2020 metais buvo išrinktas Plungės rajono savivaldybės Metų mokytoju – aut. past.). Bendruomenė – jau seniai esu jos pirmininkas. Tikrai nesakau, kad nesu nepakeičiamas – tokių pilnos kapinės, bet kol kas neatsiranda norinčių mane pakeisti, nors pats matau stiprių asmenybių mūsų bendruomenėje. Sakote, aukštai užkelta bendruomenės veiklos kartelė? Galbūt. Bendradarbiaudami su mokykla, kultūros centru, vietos dvasininkais esame įvykdę nemažai projektų – arti milijono vertės. Gal todėl mes ir esame stiprūs, kad esame vieningi, gebame kartu dirbti, o ir vienas kitam netrukdome daryti tai, kas priklauso – mokame bendradarbiauti.
Visos mano veiklos, tarp kurių ir gido darbas, susijusios su žmonėmis. Man bendrauti patinka. O būti gidu reiškia naujas pažintis. Daug įvairių žmonių sutinki, iš kurių neretai sužinai kažką naujo, įdomių faktų, susijusių su mūsų miesteliu, čia gyvenusiomis asmenybėmis. Visada norėjau būti istorijos mokytoju, tai vesti ekskursijas lyg savotiška to kompensacija.
– Esate Žemaičių Kalvarijos V. Mačernio muziejaus gidas. Šiemet, kai minime šio kūrėjo gimimo 100-ąsias metines, darbo turbūt Jums netrūksta?
– Taip, šiemet jau sulaukėme V. Mačernio muziejuje apie 2 tūkstančių lankytojų. Visų turistų, kurie domisi jauniausio Lietuvos klasiko gyvenimu ir kūryba, visuomet labai laukiame. Buvau išsiėmęs ir verslo liudijimą, kad galėčiau dirbti su atvykstančiaisiais į miestelį. Dažniausiai daugiausia darbo būdavo savaitgaliais, turėdavau vieną laisvą dieną per savaitę, ją taip pat skirdavau norintiems pažinti V. Mačernį. Muziejaus veiklą kuruoju jau nemažai metų.
Ypač džiaugiuosi tuo, jog nuo kitų metų sausio šis muziejus taps oficialus – priklausys Žemaičių Kalvarijos kultūros centrui. Iki šiol jis buvo tarsi niekieno. Jis yra atsiradęs V. Mačernio brolijos, įsteigtos 1987 metais, kurios narys esu ir aš, dėka. Turėjome tikslą išsaugoti V. Mačernio atminimą. Kalvariškiai bendromis jėgomis sukūrė muziejų: nešė įvairius daiktus, kurie priklausė poetui. Bendradarbiaujant su Plungės rajono savivaldybe mūsų bendruomenei pavyko įkurti muziejuje informacijos centrą. Rodos, apie V. Mačernį viską žinau, bet kaip būna smagu, kai koks turistas kartais pasidalija netikėta žinute iš jo praeities. Šis darbas labai įtraukia.
– Kaip manote, ar pelnytas savo krašto ambasadoriaus įvertinimas Jus kuo nors įpareigoja?
– Visi titulai, aišku, turi savotišką įpareigojimą. Vis dėlto manau, kad aš ir toliau būsiu toks, koks buvau, dirbsiu tai, kur matau prasmę. Ir toliau draugausiu su V. Mačerniu. Būsiu laimingas galėdamas turimomis žiniomis dalytis su kitais.
