Taip apie tautodailininką Antaną Bernatonį, tapantį ant senų langinių, sakė Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Kultūros paveldo skyriaus vedėja Aldona Kuprelytė. Tokiais žodžiais autorius apibūdintas per kūrybos darbų parodos atidarymą gruodžio 4-ąją Plungės viešojoje bibliotekoje-laikrodinėje.
Tautodailininkas A. Bernatonis gimęs Klaipėdoje, taigi jis nėra plungiškis, bet turi artimų sąsajų su Plateliais. Į miestelį atsikraustė kartu su šeima būdamas trejų metų, čia baigė septynmetę mokyklą, tačiau paskui Platelius paliko – mokslus tęsė Salantuose, Palangoje, studijavo tuometinėje Lietuvos veterinarijos akademijoje, įgijo veterinarijos gydytojo specialybę. Šiek tiek padirbėjo Plungės rajone, bet 1964 metais įstojo į aspirantūrą, 1968 metais apsigynė daktaro disertaciją, tada įsidarbino Lietuvos veterinarijos mokslinio tyrimo institute Kaišiadoryse. Nuo 1982-ųjų dėstė Lietuvos veterinarijos akademijoje. Mokslininkui suteiktas docento vardas.
Tapyti A. Bernatonis pradėjo seniai, o parodose dalyvauja nuo 1975 metų. Ankstesni jo darbai – aliejumi pieštos mažo formato drobės, kuriose – gamtos vaizdai, praeities kultūrinis kraštovaizdis: senos sodybos, koplytstulpiai, kryžiai, bažnyčios. Ant Dzūkijoje surinktų senų langinių tautodailininkas tapyti pradėjo 2013-aisiais. Apie šiuos savo kūrinius A. Bernatonis sako: „Langinės išgelbėtos nuo ugnies, supuvimo. Nugrandžius nešvarumus atsiveria medienos faktūra, kuri sąlygoja piešinio siužetą ir kompoziciją. Esu kaip langinių gydytojas, gelbėtojas, o gelbėdamas nuo sunykimo pats užsikrėčiau langinių rinkimo ir tapymo aistra – esu kaip ligonis.“ Ši paroda jau eksponuota Kaune, Vilkijoje, Merkinėje, Žagarėje, Kaišiadoryse, Ringailiuose, Žiežmariuose, Klaipėdoje, Plateliuose, Skuode, Telšiuose.
Bibliotekoje atidarytą parodą pristačiusi direktorės pavaduotoja Zita Paulauskaitė kalbėjo: „Prieš kurį laiką nuvilnijo žinia, kad Plateliuose atidaroma labai įdomi ir unikali pusiau žemaičio, pusiau dzūko Antano Bernatonio tapytų langinių paroda. Ten nuvykę sutarėme, jog autorius savo darbus atveš ir į Plungę, kad juos galėtų pamatyti bibliotekos lankytojai.“
A. Kuprelytė menininką apibūdino kaip ypatingais talentais apdovanotą asmenį. Mat jis ne tik veterinarijos gydytojas, mokslininkas, tautodailininkas, bet dar ir folklorininkas. 1987 metais A. Bernatonis Kaišiadoryse įkūrė folkloro ansamblį „Verpeta“, 1983-iaisiais – Lietuvos veterinarijos akademijos folkloro ansamblį „Kupolė“. „Kai Antanas į šventes atvykdavo su „Kupole“, būdavo mums tikras pavyzdys, švyturys. Pirmiausia pažinojau jį kaip folklorininką, net nežinojau, kad jis dar ir „maliorius“. Yra žmonių, kuriems suteikta daug talentų. Kai tai išsiaiškinau, ėmiau prašyti, kad į Platelius savo darbų atvežtų. Atvežė. Tokių mažų paveikslėlių su šventaisiais. Buvo įdomu, todėl sutarėme, kad savo darbus pas mus eksponuos ir vėliau. Kai tik sužinojau, kad turi naują ekspoziciją – langinių, ištapytų šventaisiais, vėl kreipiausi sakydama, kad ir plateliškiai nori jas pamatyti“, – smagiai pasakojo Aldona.
Pats A. Bernatonis kuklinosi sakydamas, kad yra paprastas žmogelis, kuris ilgus metus dėstė akademijoje, o dabar „maliavoja“. Anot jo, veterinarija – toks proziškas darbas, taigi laisvalaikiu norėjosi kažkokios poezijos, kūrybos. Ponas Antanas prisiminė, kad iš pradžių piešdavo vaikams, paskui pradėjo kiek rimčiau tapyti. Dažniausiai tai būdavo mažo formato kūrinėliai, o paskui jau langinės. „Kartą Dzūkijoje vaikščiojau aplink seną namą. Langai išdaužyti, langinės nukritusios. Vieną jų pakėliau, atrėmiau į sieną, o po kurio laiko sugalvojau pasiimti. Medienos faktūra buvo tokia graži, kad pati diktavo, ką turėčiau tapyti – Mariją su aureole. Po pirmosios netrukus namuose atsirado ir daugiau tų langinių. Kai kurios jau buvo virtusios šunų būdomis, vištų užtvarais, paršelių gardais, radau ir partizanų laikais sušaudytų. Tokias langines nugrandai, nušveiti – ir tinkamos“, – dėstė menininkas.
Parodos atidaryme, be autoriaus, dalyvavo jo sūnus Aidas, o plungiškė Roma Kazlauskaitė buvo pakviesta pagiedoti grigališkųjų choralų. „Kai pamačiau ant langinių nutapytus šventuosius ir į lietuvių kalbą išverstus tekstus iš grigališkojo choralo, pamaniau, kad mano giedojimas bus labai į temą. Nes aš giedu tą patį, ką tapo ponas Antanas“, – kalbėjo atlikėja. Beje, choralą puikiai gieda ir pats A. Bernatonis bei jo sūnus. Be giesmių, jiedu dar užtraukė keletą žemaitiškų ir dzūkiškų folklorinių dainų.
Paroda bibliotekoje veiks iki sausio pradžios.