Pavasarį, kol medžiai be lapų, visas mūsų neūkiškumas – lyg ant delno. Griūvantys pastatai gadina Rietavo miesto įvaizdį ir Savivaldybės vadovo Antano Černeckio nuotaiką. „Toks nesitvarkymas šokiruoja. Turime surasti „vaistų“, kad savininkai pradėtų prižiūrėti savo turtą“, – per seniūnų pasitarimą akcentavo meras. Aptartos ir kitos sezono aktualijos – kelių priežiūra ir želdinių atnaujinimas mieste ir kaimuose.
Lėšų keliams – mažiau
Jau žinoma, kad šiais metais Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų gauta ženkliai mažiau nei 2020-aisiais. Mažesnis pyragas – plonesnės riekės.
Kaip sakė Savivaldybės administracijos Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėjas Juozas Albauskas, paskaičiuota, kad seniūnijoms pinigų užtektų minimaliems poreikiams tenkinti – žvyrkeliams lyginti greideriu, žvyruoti, duobėms taisyti, kelkraščiams skusti. Lėšų ištisiniam asfaltavimui gali neužtekti.
J. Albauskas turėjo ir gerą žinią: kelių priežiūros darbų konkursą šiemet laimėjo įmonė „Dunokai“ iš Tauragės, pasiūliusi daug mažesnius įkainius nei prieš tai paslaugą teikusi bendrovė.
Laukiantys darbai
Kiekvieną pavasarį meras A. Černeckis, lydimas specialistų, apvažiuoja savivaldybei priklausančius kelius, išsiaiškina, kur kokius darbus būtina atlikti pirmiausia. Šiemet visų kelių apžiūrėti nespėta, tačiau jau dabar aišku, kad būtina skubiai tvarkyti įmirkusį žvyrkelį prie Spraudžio kaimo. J. Albausko teigimu, ten reikia įrengti apie dešimt pralaidų, padaryti nuovažas į sklypus, kad, pagilinus griovius, savininkai galėtų patekti į savo žemes.
Tverų seniūnas Antanas Zalepūgas guodėsi, jog asfaltas miestelio gatvėse tiek sudėvėtas, kad nebeišeina taisyti duobių. J. Albauskas seniūnijos vadovui stambesnių investicijų nežadėjo, tad tveriškiams teks apsispręsti, kas svarbiau – tvarkyti visiškai sudėvėtą asfaltą miestelyje ar nuošaliau esančią Ežero gatvę.
A. Zalepūgas priminė, kad gatvių apšvietimas neįrengtas nei Pajomantyje, nei Taurave, nei Užpeliuose. Tauravo kaimo žmonės lyg ir turėtų džiaugtis – jų gatvė asfaltuota, pro šalį einantis regiono kelias – taip pat. Bet džiaugsmo statinę gadina šaukštas deguto – prieš pat sankryžą palikta neasfaltuota keletas metrų žvyrkelio, matyt, niekieno žemė.
J. Albauskas patikino seniūną, kad Automobilių kelių direkcija žadėjo šią atkarpą sutvarkyti. Meras patarė Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėjui pakartotinai kreiptis į direkciją ir priminti duotą pažadą.
Klausimų kilo ir dėl autobusų stotelių – paviljonų. Tverų seniūnas A. Zalepūgas domėjosi, ar iš kelių priežiūrai ir plėtrai skirtų lėšų galima įrengti paviljonus, kuriuose nuo lietaus ir vėjo pasislėptų mokyklinio autobuso laukiantys vaikai, o Daugėdų seniūnė Asta Globienė klausė, kas turėtų suremontuoti autobusų stotelę, esančią Daugėduose.
„Kai kuriose kaimo gatvelėse asfaltas sutrūkinėjęs lyg krokodilo oda. Jeigu nerasime lėšų ištisiniam asfaltavimui, dangos visiškai neliks. Vilties gatvėje apšvietimas tebėra ant ESO atramų – reikia spręsti šį klausimą. Kaimuose, kaip ir mieste, reikėtų pereiti prie LED lempų – gatvių apšvietimas būtų ir kokybiškesnis, ir ekonomiškesnis“, – išsakė problemas Daugėdų seniūnijos šeimininkė.
„Kur pažiūri – ten gėda“
Pavasarį, kol gamta nesužaliavusi, pro akis neprasprūsta griūvantys neprižiūrėti arba netinkamai prižiūrimi statiniai. Ypač jie pastebimi sutvarkytose teritorijose.
„Tiek privatūs, tiek ir Savivaldybei priklausantys pastatai turi būti sutvarkyti. Ypač Rietave. Vaizdas Dariaus ir Girėno gatvėje, šalia degalinės, šokiruoja: ir namo kampas, ir daržinė baigia nugriūti. Kokį vaizdą mato pro šalį važiuojantys žmonės! Pernai jau kalbėjome apie šiuos statinius. Pakalbėjome, ir viskas. Dabar turime surasti „vaistų“, kaip priversti savininkus susitvarkyti, arba galvoti, kokiais kitais būdais spręsti problemą.
Vieni apsileidžia dėl tyčinio neveikimo, kiti – dėl tyčinio veikimo. Pakalbėkite su savininku, kuris prie lopšelio-darželio kalnus malkų prikaupė. Ir antroje gatvės pusėje buvę kioskai vaizdą gadina. Teritorija reprezentacinė – mokykla, vaikų darželis, įrengtos naujos žaidimo aikštelės, pastatyta sporto salė. Vyks renginiai, į kuriuos suvažiuos daugybė žmonių, o niekaip neina nuplėšti viso vaizdo gadinančio „šašo“. Į pagalbą reikia pasikviesti Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą – tokio užstatymo sklype negalėtų būti.
Neaišku, ką žmonės užveisė transformatorinės teritorijoje ties paštu. Netvarkinga ir buvusi senojo turgaus teritorija – kur pažiūri, ten gėda. Reikia surasti, kas pridergė laisvą sklypą Pamiškės gatvėje – suversti žemių kalnai jau žolėmis ir krūmais apžėlė“, – uždavė nemažai užduočių Rietavo miesto seniūnui Petrui Lengveniui Savivaldybės vadovas.
Nutarta sudaryti darbo grupę, kuriai bus pavesta spręsti šią problemą. Pažadėta, kad ji, jeigu bus poreikis, dirbs ir kaimo seniūnijose. Seniūnai įpareigoti išsiaiškinti netvarkingų sklypų savininkus.
Kviesis kultūros ir bibliotekų darbuotojus
Saulė šildo vis kaitriau. Greitai pradžius žemė, ir visi imsis aplinkos tvarkymo. Tad aptarta dar viena sezono aktualija – želdynai. Mero manymu, gėlynai mieste, švelniai tariant, per kuklūs. Seniūnija pinigų tam turi nedaug, todėl svarstyta, kaip pagražinti miesto želdinius. „Gal reikia ieškoti rėmėjų, gal prie miesto gražinimo labiau prisidėtų ir įstaigos, ir verslas?“ – svarstė A. Černeckis.
Seniūnai pritarė, kad įstaigos tikrai galėtų daugiau dėmesio skirti savo aplinkos puoselėjimui. Pasak seniūnijų vadovų, nei kultūros darbuotojai, nei bibliotekininkai nesirūpina gėlynais, tai palikta vien seniūnijoms.
Tverų seniūnas A. Zalepūgas neslėpė savo pozicijos: „Neaišku, ką karantino laikotarpiu dirba kultūros darbuotojai. Atlyginimą jie gauna, tad galėtų daugiau prisidėti prie bendruomenės gerovės kūrimo.“ „Priversti jų nepriversime, bet pakalbėti tikrai reikėtų. Pasikvieskime kultūros ir bibliotekų darbuotojus į kitą pasitarimą ir aptarkime, kaip galėtume išvystyti iniciatyvą“, – siūlė meras A. Černeckis.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Antano Aužbikavičiaus pastebėjimą, kad prie tokių darbų galėtų prisidėti ir bendruomenės, A. Zalepūgas atrėmė: „Bendruomenių aktyvas sensta, nebeturi tiek energijos, tad užmirškime tai.“
P. Lengvenis pastebėjo, kad reikėtų bendros miesto apželdinimo vizijos, nes dabar tuo užsiima savamoksliai: „Turėtume viziją, kasmet po truputį ir žengtume link jos įgyvendinimo.“
Tam pritarė meras: „Vyksta įvairūs plenerai, gauname kokią skulptūrą dovanų ir nežinome, kur ją padėti. Būtų gerai turėti kompleksinį požiūrį.“
Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Dičiūnas priminė, kad pinigų samdyti landšafto specialistams nėra. Pasigirdo siūlymas prašyti architekto, o gal net ir gražiai savo sodybas tvarkančių gyventojų patarimų.
Gera žinia daugėdiškiams
Daugėdų seniūnė A. Globienė perdavė seniūnijos gyventojų prašymą, kad autobusas į Rietavą važiuotų ne kas antrą, o kiekvieną trečiadienį. Meras įpareigojo administracijos direktorių apsvarstyti šį žmonių pageidavimą.
Gera naujiena daugėdiškiams: nuo balandžio 1 dienos turėtų būti atkurtas jiems įprastas susisiekimas su Plunge. V. Dičiūnas informavo, jog Plungės rajono savivaldybės administracija pažadėjo, kad maršrutu Plungė–Rietavas važiuojantis Plungės autobusų parko autobusas du kartus – ryte ir po pietų – užsuks į Daugėdus.
