Plungės Oginskių dvaras išgyvena ypatingą metą: baigta rūmų restauracija, o kartu su ja ruošiamasi dar vienam išskirtiniam įvykiui – kunigaikščių Oginskių meno kolekcijos pristatymui! Neslepiama džiaugsmo – juk kadaise rūmuose buvusios vertybės sugrįžo namo… Plačiajai visuomenei istorinė kolekcija atsivers netrukus. Jau rytoj, gegužės 22 dieną, minint Tarptautinę muziejų naktį, Žemaičių dailės muziejus pakvies visus į parodos „Veidai iš būtojo laiko: kunigaikščių Oginskių dailės kolekcija“ atidarymą. Kviečiame susipažinti, kuo žavės ši unikali ekspozicija.
Visos giminės meno vertybės
Žemaičių dailės muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Danutė Einikienė mielai sutiko mums atverti kol kas po raktu saugomos kolekcijos duris. Paroda išties įdomi, o ir faktai, kad visi eksponatai kažkada priklausė garsiesiems kunigaikščiams, kad Plungės rūmų šeimininkas Mykolas Oginskis buvo tas, kuris ėmėsi iniciatyvos surinkti savo giminės meno vertybes, leidžia į eksponatus žvelgti su ypatingu susižavėjimu ir pagarba.
„Būtent Mykolas Oginskis surinko savo giminės meno vertybes iš įvairių Oginskių dvarų – iš Rietavo, Zalesės, Slanimo, kuriame rezidenciją turėjo Mykolas Kazimieras Oginskis – garsus meninio gyvenimo Lietuvoje veikėjas, literatas, muzikos teatro kūrėjas, didysis Lietuvos etmonas. Taigi šioje ekspozicijoje – kelių kunigaikščių Oginskių kartų meno vertybės. Ši giminė išskirtinė buvo tuo, kad domėjosi menu, globojo meną ir patys jį kūrė. Jų požiūris į šviečiamąją veiklą paliko mums tokį palikimą. Vertingiausia parodos dalis – tapybos darbai, Oginskių giminės portretai“, – pasakojo D. Einikienė.
Vertybės grįžo į savo namus
Žemaičių dailės muziejuje eksponuojami kūriniai – tik dalis visos daugiau nei 300 eksponatų turinčios kolekcijos, kuri šiuo metu priklauso Nacionaliniam Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejui. Kaip pažymėjo šios parodos kuratorė dr. Aušra Vasiliauskienė, „simboliška, kad Plungės meno kolekcija pateko būtent į Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų (NČDM) – būsimą didį Lietuvos dailininką ir kompozitorių M. Oginskis globojo nuo keturiolikos metų, rėmė jo mokslus Varšuvoje ir Leipcige. O giminės tradicija globoti muzikus įsigalėjo dar nuo Grigaliaus Antano Oginskio (1654–1709). Belieka apgailestauti, kad nemaža dalis Plungės dvaro turtų buvo prarasta Pirmojo pasaulinio karo metais. Nepaisant to, Lietuvos valstybė paveldėjo daug užsienio ir Lietuvos dailės vertybių, kurios 1925 m. iš Plungės dvaro buvo atvežtos į tuometinį Valstybės muziejų (dabartinį NČDM). Džiugu, kad šiandien šios vertybės, nors ir laikinai, turi galimybę sugrįžti į savo buvusius namus“.
Mykolo Oginskio portreto… nėra
Taigi ką išvys parodos „Veidai iš būtojo laiko: kunigaikščių Oginskių dailės kolekcija“ lankytojai?
Keturiose rūmų antro aukšto menėse eksponuojami kūriniai leis pažinti kilminguosius kunigaikščius Oginskius, atskleis jų meninį skonį, parodys, kas kunigaikščiams buvo gražu ir svarbu. Įdomu tai, jog visi eksponatai – originalūs, prie jų išsaugojimo yra prisidėję profesionalūs restauratoriai. Parodoje pamatysite XVII–XIX a. menančius kūrinius. Dar vienas įdomus faktas, kad tarp pristatomų portretų neišvysite Plungės rūmų šeimininko Mykolo Oginskio portreto.
„Tai, kad nėra šių rūmų šeimininko portreto, išties sukelia nemažai sumaišties kunigaikščių genealogijoje. Dažnai Irenėjus Kleopas Oginskis, kurio portreto kopiją rūmuose turime, mūsų lankytojų yra tapatinamas su Mykolu Oginskiu“, – sakė D. Einikienė.
Parodoje bus galima išvysti I. K. Oginskio portreto originalą. Taip pat greta šio kūrinio išdidžiai iš portreto žvelgia ir kunigaikščio motina Marija de Neri-Oginskienė.
„Tai antroji kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio žmona. Ji kilusi iš Venecijos. Ši asmenybė labai domina visuomenę, nes jos gyvenimas buvo labai spalvingas. Marija de Neri vadinama finansų genijumi, nes M. K. Oginskis buvo gana išlaidus, nepraktiškas žmogus. Kai jis išvyko gyventi į Italiją, Marija suvaldė visą šeimos biudžetą, skolas, tvarkė visus ūkio rūpesčius, susijusius su Rietavo dvaru“, – įdomių faktų pristatė D. Einikienė.
Tarp eksponatų – ir garbusis mūsų kompozitorius Mykolas Kleopas Oginskis. Jo portretas kabo šalia žavios damos. „Manoma, kad tai pirmoji kompozitoriaus žmona Isabelė Lasocka. Apskritai daugelis Oginskių portretų ilgą laiką buvo neidentifikuoti, tačiau šviesaus atminimo Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis su kolegomis, pasitinkant M. K. Oginskio 250-ąsias gimimo metines, atliko didžiulį darbą ir juos identifikavo“, – pridūrė muziejininkė.
Parodoje – tai, kas supo kunigaikščius
Kaip savo anotacijoje apie Plungės dvare pristatomą parodą pažymi dr. A. Vasiliauskienė, „reikšmingą tapybos rinkinio dalį sudaro Oginskių giminės portretai, sukurti Lietuvos, Lenkijos ir Vakarų Europos meistrų“. Pavyzdžiui, Mykolo Oginskio žmonos Marijos Skuževskos-Oginskienės portreto autorius yra Kazimieras Mordasevičius – žymus dvarų portretistas, tapęs ir grafų Tiškevičių portretus.
Rūmuose pristatomą unikalią kolekciją taip pat praturtina kiti tapybos darbai – M. Bacciarellio istorinė drobė „Karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio mirtis“, A. van Dycko ratui priskiriamas „Nuėmimas nuo kryžiaus“ ir kt.
Įspūdinga raižinių kolekcija, reprezentuojanti grafikos darbus. „XVII–XVIII amžiuje buvo mada pagal žymius paveikslus daryti litografinius raižinius“, – paaiškino D. Einikienė.
Parodoje pristatomi vitražo projektas Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios Dievo Kūno (Oginskių) koplyčiai ir architekto Karlo Eduardo Strandmanno 1899 m. pasirašytas projekto eskizas, pagal kurį norėta statyti Plungės bažnyčią.
Nė kiek ne mažiau yra įspūdingi skulptūros ir taikomosios dailės rinkiniai. Pastarajame vyrauja Italijos meistrų darbai. Pavyzdžiui, įspūdingas, dramblio kaulu inkrustuotas XVII amžiaus juodmedžio stalas, kuriame išraižytas Italijos didikų Medičių šeimos herbas.
Visi kūriniai, puošę rūmus, puikiai atspindi tuometinę grožio sampratą ir idealus. Pastebima, kad „nedidelis, bet autentiškas taikomosios dailės rinkinys leidžia susipažinti su buvusiu dvaro interjeru, aplinka, supusia kunigaikščių gyvenimą“.
Eksponatai Plungėje „viešės“ porą metų
Įdomu tai, jog, pristatant kunigaikščių Oginskių parodą, bus atsisakyta etiketažo. „Taip nusprendėme, nes siekiame atkurti autentiką, kuo artimesnį vaizdą tam, kuris buvo kunigaikščių laikais. Tačiau eksponatų aprašai bus padaryti ir lankytojai galės su jais susipažinti“, – sakė D. Einikienė.
„Reikia džiaugtis, kad tokia paroda pristatoma Plungėje, kad mums pavyko atkurti tai, kas buvo Oginskių laikais. Didžiuojamės ne tik šia unikalia ekspozicija, bet ir tuo, jog atkūrėme identišką kunigaikščių laikams biblioteką, o ir pati rūmų struktūra dabar tokia, kaip buvo tuomet“, – pažymėjo ir Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas.
Paroda „Veidai iš būtojo laiko: kunigaikščių Oginskių dailės kolekcija“ – Žemaičių dailės muziejaus ir Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus bendradarbiavimo rezultatas. Kad viskas sklandžiai vyktų, tarpininkavo prezidentūra, Kultūros ministerija.
Planuojama, jog parodos eksponatai Oginskių rūmų lankytojus džiugins artimiausius porą metų. Visuomenei – tai unikali galimybė išvysti istoriją menančius originalius kūrinius, o Žemaičių dailės muziejui – didelė atsakomybė saugoti plungiškiams laikinai patikėtas meno vertybes.
