Pernai Rietavo, Plungės, Telšių, Skuodo ir Kretingos rajonų savivaldybių tarybos priėmė sprendimą 2022-uosius paskelbti Žemaičių kalbos metais. Plungės rajono savivaldybėje mero Audriaus Klišonio potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė Žemaičių kalbos metų minėjimo programai parengti. Programa paruošta, veikla numatyta, tačiau realaus judesio dar mažoka.
Programą sudarė Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis, Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistas paveldosaugininkas Gintaras Ramonas, Kultūros, turizmo ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Ingrida Uznevičiūtė (darbo grupės pirmininkė), mero patarėjas Žydrūnas Purauskis, Savivaldybės tarybos narys Gediminas Norvaišas, Plungės viešosios bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėja Genutė Matevičiūtė, Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Ramūnas Lydis, žurnalistas Eugenijus Bunka, „Saulės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Rita Barniškienė.
Numatyti 29 Žemaičių kalbos metams skirti renginiai ir iniciatyvos. Kaip sakė programą pristačiusi I. Uznevičiūtė, darbo grupė buvo labai emocinga, turėjo nemažai pasiūlymų. Vienas iš tokių – Plungės autobusų stotelių paviljonuose plakatai su žemaitiškai užrašyta miesto istorija, posakiais ar pan. Kita idėja – ant pagrindinės miesto gatvės šaligatvių plytelių užrašyti vaizdingus žemaitiškus posakius ir patarles.
Darbo grupės narė R. Barniškienė jau yra užsiėmusi mokomosios knygelės – pratybų vaikams su įvairiomis užduotimis, spalvinimo elementais, kryžiažodžiais iš žemaitiškų žodžių – kūrimu.
Plungės turizmo informacijos centras pradėjo konkursą-žaidimą „Žemaitiškų žodžių medžioklė“ ir kviečia socialinio tinklo paskyroje dalytis žemaitiškais žodžiais, rastais įvairiose vietose. Aktyviausius konkurso dalyvius apdovanos prizais.
I. Uznevičiūtės teigimu, įvairios veiklos nusimatė mokyklos, kitos įstaigos.
Darbo grupė sulaukė siūlymo šalia lankytinų literatūrinių objektų, kaimų, miestelių, gatvių pavadinimų inicijuoti užrašus žemaičių kalba, taip pat – bent vieną gatvę savivaldybėje pavadinti žemaičių kalbą puoselėjusio žmogaus vardu.
„Programėlę pristatome vieneriems metams. Tačiau norėtųsi, kad tai nebūtų tik metams, norėtųsi, kad tai būtų tęstinis darbas, susijęs su kalbos ugdymu, su kalbos vystymu. Kad nebūtų tik proginis dalykas. Reikėtų kiekvienais metais tai numatyti“, – ragino visus meras A. Klišonis.
Čia pirmąjį žingsnį parodydamas pavyzdį kitiems žengė E. Bunka – ant savo namo uždėjo gatvės pavadinimą žemaitiškai. Paklaustas, ar po jo iniciatyvos atsirado pasekėjų, vyras sakė nepastebėjęs, o ir per daug įtikinėti nenorįs. „Žmonės pamatė, tegul patys nusprendžia, gal ir pasidarys. Kol kas atrodo, jog daug šnekame, mažai darome. Sako, nėra pinigų. Bet juk daug ką galima padaryti ir su minimaliomis išlaidomis, reikia tik noro“, – kalbėjo E. Bunka. Ir išties, jei esame tikri žemaičiai, galėtume ir kiekvienas asmeniškai kažkuo prisidėti – reikia tik galvą pasukti ir imtis iniciatyvos. O tai dažniausiai atsieina ne didelius kaštus, o šiek tiek entuziazmo.
Telefonu kalbinta I. Uznevičiūtė patvirtino, kad, ko gero, tik E. Bunka ir parodė vietinę iniciatyvą. Tiesa, suplanuotus renginius organizuoja Plungės kultūros centras, viešoji biblioteka, kitos įstaigos. Beje, kai buvo pristatoma programa, Savivaldybės tarybos narys Rimas Dužinskas siūlė į idėjos su autobusų stotelėmis įgyvendinimą įtraukti verslininkus, kurie galėtų pasireklamuoti žemaitiškai. Specialistė apgailestavo, kad norinčiųjų neatsirado. „Sulauksime šiltesnių orų ir bandysime organizuoti jaunimą rašyti citatas ant šaligatvio“, – žadėjo ji.
Beje, planuojantys pasekti E. Bunkos pavyzdžiu turėtų žinoti, kad lentelės su gatvės pavadinimu bendrine kalba nuimti negalima. Jei pageidaujate žemaitiško pavadinimo, teks jį kabinti šalia.
