Retas kuris miestelis gali didžiuotis sulaukęs tokios garbingos sukakties, kokią praėjusį šeštadienį paminėjo Žemaičių Kalvarija. 765 metai. Tiek laiko praėjo nuo tada, kai ši vietovė buvo pirmą kartą paminėta rašytiniuose šaltiniuose. Istorija mena, jog miestelio ištakos susijusios su Kančios kelio koplyčių pastatymu, čia visada vienas šalia kito ėjo tikėjimas, žmonių bendrystė ir draugystė. Tokia Žemaičių Kalvarija ir šiandien.
„Kartą per metus mes visada švenčiame „truopne“, – sveikindamas gausų būrį šventės dalyvių, sakė Žemaičių Kalvarijos seniūnijos seniūnas Liudas Gricius. Praėjusį šeštadienį vykusi miestelio šventė iš tikrųjų buvo išskirtinė ir suorganizuota labai „truopne“, juk tam buvo ir neeilinė proga – Žemaičių Kalvarija mini 765 metų jubiliejų, kartu prisimintas ir Lietuvos valstybės šimtmetis. Pastebėta, kad pati miestelio vasaros šventė vyksta jau 21-ąjį kartą.
Liepos 28-osios šeštadienis – ypatingas, tai skelbė vietiniai motociklininkai, kurie pasistengė apvažiuoti visas miestelio gatves ir garsiai signalizuodami priminė, kad reikia atvykti į šventę. Iš pradžių vidurdienį visi rinkosi bendrai maldai Žemaičių Kalvarijos bazilikoje, kurioje buvo aukojamos Šv. Mišios už visus kalvariškius ir jų gimtąjį miestelį, švenčiantį ypatingą jubiliejų.
Gardai (dabartinė Žemaičių Kalvarija) rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėti 1253 m. Kaip skelbia istorijos metraščiai, miestelis yra įsikūręs prie Varduvos upelio, kuriame, anot legendos, buvo krikštijami žemaičiai. Krikštijamieji gaudavo naujus vardus, dėl šios priežasties upė pavadinta Varduva, o šalia esantis kalnas – Šv. Jono Krikštytojo kalnu.
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas 1417 m. Gardų žemę padovanojo Žemaičių vyskupui. 1619 m. ant Šv. Jono kalno buvo pastatyta koplyčia, 1622 m. įsteigta parapija. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius 1637 m. į Gardus pakvietė dominikonus, kuriems pastatė namus ir padovanojo žemės. Dominikonai čia įkūrė Kalvarijos kalnus – pastatė Kančios kelio stočių koplyčias. Nuo Garduose įkurtų Kalvarijų vietovei prigijo Žemaičių Kalvarijos vardas. Įkūrus Kalvarijas, imti švęsti Kalvarijos kalnų atlaidai.
Tai – dalis šio miestelio istorijos. Kalvariškiai ir šiandien tęsia protėvių tradicijas. Miestelis yra išskirtinis – tai pastebėjo ir šventės vakarinėje dalyje dalyvavusi Plungės rajono savivaldybės tarybos narė Asta Beierle Eigirdienė. „Pas jus tiesiog gera būti, čia vyrauja kažkokia ypatinga aura. Jūs, kalvariškiai, esate kaip vienas kumštis, todėl jums ir sekasi, būkite ir toliau tokie“, – kalbėjo viešnia.
Visą dieną miestelyje netrūko įvairių linksmų atrakcijų vaikams, šeimoms, buvo surengtos šaškių, krepšinio 3×3 varžybos, smagių emocijų netrūko stebint dviračių slalomo varžybas. Surengtas ir skaniausios košės virimo čempionatas. Sulaukta tik dviejų dalyvių – Šarnelės kaimo ir „Gardų“ bendruomenių. Tačiau pastarosios kaip reikiant pasistengė įrodyti, kad jų žmonės – puikūs kulinarai: aplinkiniai pasigardžiuodami valgė šarneliškiųpusmarškonę ar „Gardų“ bendruomenės ruoštą grikių košes.
Vakarop miestelio gatvėmis nusitęsė iškilminga eisena. Dalyvių gausa čia labai maloniai stebino: Žemaičių Kalvarijos seniūnijos gyvenvietės, gatvės, organizacijos stengėsi kuo įvairiau reprezentuoti save. Eisena judėjo link Žemaičių Kalvarijoje dar kuriamo istorinio parkelio, kuriame jau stovi šimtmečio akmuo. Parkelis – dar viena erdvė, kuriai kalvariškiai siekia suteikti ypatingą statusą. Tai bus ne tik poilsio vieta, planuojama, kad čia bus organizuojami įvairūs renginiai, tarp kurių – ir V. Mačernio poezijos skaitymai. Parkelis – gražus žmonių ir įvairių organizacijų, įstaigų bendradarbiavimo pavyzdys Žemaičių Kalvarijoje.
Miestelių ir kaimų šventės paprastai tampa puikia proga pagerbti tuos žmones, kurie yra tvarkingi, tampa pavyzdžiui puoselėdami savo sodybas. Kalvariškiai taip pat lieka ištikimi šiai tradicijai. „Visi mūsų kaimai užsikrėtė grožio virusu“, – džiaugėsi seniūnas L. Gricius. Kadangi šiųmetė šventė išskirtinė, nuspręsta dar kartą dėmesį parodyti tiems žmonėms, kurie patys pirmieji ėmėsi gražinti savo namų aplinką Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje. Tai Vaclovas Momkauskas, Zita Sabaliauskienė, Aldona Pilibavičienė bei jau amžino poilsio išėjusi BronelėKusienė. Beje, pastarosios dukra Dalia Zaleckienė su vyru Alvydu tęsia mamos įskiepytą jausmą gražiai užlaikyti namų aplinką – buvo viena iš penkių, kuriems šiemet įteiktos padėkos už gražiausias sodybas. Atminimo lentelės su pelnyta nominacija įteiktos kalvariškiams Daliai ir Zigmui Mačerniams, virkšiškiams Liudui ir Daliai Griciams, Šarnelėje gyvenantiems Almai ir Vidmantui Jonikams. Pučkorių kaime gyvenančios Onos Valančiauskienės namas pastebėtas už tai, kad čia žydi gausybė gėlių ir jis labiausiai atitinka šimtmečio sodybos apibūdinimą. Išskirtinį grožį puoselėjančios aplinkos ženklas nuo šiol kabos ir prie Žemaičių Kalvarijos senelių globos namų.
Dėmesys parodytas ir savo gimtąjį miestelį garsinantiems, jo labui dirbantiems kalvariškiams. Tarp tokių – motokrosininkas Domantas Jazdauskas, krepšininkas Lukas Kreišmontas, Žemaičių Kalvarijos kultūros centro direktorė Rima Jokubauskienė, „Gardų“ bendruomenės pirmininkas Bronius Kleinauskas, vietos sporto klubo „Kalvynas“ vadovas Arvydas Trumpickas, asmeninio laiko vardan gerų darbų kalvariškiams neskaičiuojanti Staselė Staponkienė. Jiems įteiktos Žemaitijos ir Žemaičių Kalvarijos vėliavos.
Jubiliejinius metus mininti Žemaičių Kalvarija tą šeštadienį sulaukė gausybės garbių svečių. Su kalvariškiais šventė Seimo nariai Andriejus Stančikas, Jonas Varkalys, Jurgis Razma, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, kai kurie rajono tarybos nariai.
„Svarbiausias dalykas Žemaičių Kalvarijoje tai, kad valstybės šimtmečiui išsaugojot Kryžiaus kelio tradiciją. Tie dvasiniai dalykai jus sutelkia gražiems darbams, ačiū organizatoriams, kad pirmiausia parodote savus, nesureikšminat atvykėlių“, – kalbėjo J. Razma. Išties, tą šventinį šeštadienį miestelio šventėje, be kviestinių atlikėjų, daug dėmesio skirta vietiniams kolektyvams. Susirinkusiuosius žavėjo Platelių meno mokyklos jaunosios šokėjos, Žemaičių Kalvarijos moterų šokio studija „Šokio vizija“, kalvariškio akordeonisto Andriaus Beržonskio suburtas ansamblis ir kt. Visus maloniai nustebino ir dar vienas pasirodymas – Dainų šventėje dalyvavusio jungtinio Žemaičių Kalvarijos kultūros centro ir Alsėdžių kultūros namų choro dainos.
Šventės kulminacija Žemaičių Kalvarijoje tapo įspūdingi fejerverkai.
