Jei šeštadienio rytą Žemaičių Kalvarijoje buvo tokių, kurie vienuoliktą valandą dar miegojo, tai visus juos pažadino kelis ratus aplink miestelį apsukęs triukšmingas traktorių paradas – taip pradėta tradicinė, visus ūkininkų darbus vainikuojanti šventė „Rudens kraitė“.
Šią šventę kalvariškiai organizuoja kiekvienais metais, tačiau kasmet ji – vis kitokia. Šįkart nutarta linksmybėms skirti visą dieną ir praleisti ją lauke. Juolab kad ir oras tikrai puikus pasitaikė.
Pasidžiaugę miestelį „okupavusia“ žemės ūkio technika ir užsikrėtę gera traktorininkų nuotaika, kalvariškiai rinkosi į mugę. O joje, kaip sakoma, tik gulbės pieno trūko – buvo karvių ir ožkų pieno sūrių, skaniausių pyragų, sodinukų ir daug kitų prekių. Išalkusieji buvo vaišinami cepelinais ir dešrelėmis.
Surengtoje gyvūnų parodoje galėjai išvysti vištų, kalakutų, putpelių, arklių, ožkų, avių. Smagiame aukcione buvo galima įsigyti šieno ritinį, gaidį, bulvių. Na, o amatų kiemelyje akį traukė kalvariškių dirbiniai: paveikslai, atvirukai, vilnonės kojinės, iš žolių pintos vazos, krepšeliai ir daug kitų grožybių. Merginos iš gėlių žiedų buvo išdėliojusios gražų ornamentą, be to, visą miestelį puošė „diedukai“, sukurti iš įvairiausių rudens gėrybių.
Išskirtinė buvo ir scena – iš šieno ritinių, o ant jos pasirodė ir Žemaičių Kalvarijos saviveiklininkai, ir kaimo kapela iš Ryškėnų (Telšių rajonas).
Tiesa, vien paradu vietos traktorininkai neapsiribojo. Buvo surengtos varžytuvės – žemės ūkio technika ir grūmėsi viena su kita, ir šieno ritinius kilnojo. Traktorininkai susirungė, kas toliau traktorių nutemps, ritinį nuridens. Kas nugalėjo? Visų varžytuvių nugalėtoja tapo draugystė. Tiesa, rungčių dalyviai kalbėjo, kad tokią gražią dieną daug laukų būtų suarę, tačiau į šventę atvykę nesigailėjo – gal bus dar to gero oro arimo darbams užbaigti.
Linksmybės tęsėsi ir vakare: seniūnijos ūkininkai rinkosi į miestelio kultūros namus vasaros ir rudens darbų, derliaus aptarti prie vaišių stalo.