Žemaičių Kalvarijos miestelis ir jame esanti Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika turi išskirtinę aurą. Čia, rodos, apsigyvenusi ramybė. Tiesa, liepą, kai prasideda Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, tos ramybės nelieka – tuomet čia renkasi būriai tikinčiųjų iš visos Lietuvos ir ne tik. Kuo taip traukia tikinčiuosius ši vietovė?
Istorija
Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika priklauso Telšių vyskupijos Plungės dekanatui. Tai pagrindinė Telšių vyskupijos šventovė ir piligrimystės vieta. Ji mena šimtmečių istoriją.
Bazilika yra pagrindinis miestelio traukos centras. Įdomu tai, jog dabartinė mūrinė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia čia jau ketvirtoji. Pirmosios bažnyčios statybos data tiksliai nėra žinoma. Kai kuriuose liudijimuose nurodoma, jog 1619 m. buvusi pastatyta medinė koplyčia. Antroji, irgi medinė, bažnyčia iškilo XVII a. viduryje šalia Garduose (taip kadaise vadinta Žemaičių Kalvarija) įsikūrusių dominikonų medinio vienuolyno. Trečioji, vėlgi medinė, iškilo 1750 m.
Dabartinė bažnyčia pradėta statyti 1780 m. ir užbaigta 1822 m. Šventovė pastatyta už tikinčiųjų aukas.
1896 m. kilus dideliam gaisrui, bažnyčia smarkiai nukentėjo: sudegė keli šimtai knygų, archyvinių dokumentų, taip pat knyga, kurioje buvo surašyti Žemaičių Kalvarijoje įvykę stebuklai. Po gaisro pagal architekto Augustino Kosakausko projektą XX a. pradžioje maldos namai atstatyti.
Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia nukentėjo nedaug – buvo išvežti du varpai. Tarpukariu kelis kartus remontuota: didžiausi darbai atlikti 1928 m., į Žemaičių Kalvariją atsikėlus marijonams. 1939 m. sutvarkytas ir suremontuotas interjeras. Antrojo pasaulinio karo metais bažnyčią trumpam buvo nusavinusi ir joje įsikūrusi Raudonoji armija. Sovietmečiu pastatas vėl kelis sykius remontuotas.
Išskirtiniai Žemaičių Kalvarijai yra 1988-ieji. Tų metų gegužę popiežius Jonas Paulius II Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią pakėlė į bazilikų rangą.
Paveikslas
Žemaičių Kalvarijos bazilika iškili ne tik savo architektūra, kurios autorius, kaip minėta, A. Kosakauskas yra klasicizmo architektūros kūrėjas. Čia saugomas ir išskirtinis paveikslas, garsėjantis nuo seno stebuklingomis malonėmis.
Bazilikos pagrindiniame altoriuje yra Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Vadintas Žemaitijos paguoda ir gyvastimi, jis jau beveik keturis šimtmečius susijęs su buvusiuose Garduose įsteigtomis kalvarijomis ir puošia jau trečią dominikonų pastatytą bažnyčią. 2006 m. spalio 8 d. paveikslas buvo iškilmingai karūnuotas, jam suteiktas Krikščioniškųjų Šeimų Karalienės titulas.
Maldininkai nuo seno itin gerbė šį Dievo Motinos paveikslą, jam kūrė giesmes. Suklaupus prie stebuklingojo paveikslo pradedamas ir baigiamas eiti Kryžiaus kelias.
Kryžiaus kelias
Žemaičių Kalvarija laikytina pačiu pirmuoju kalvarijų kaip naujosios Jeruzalės ansamblio pavyzdžiu ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje.
Kančios kelio steigėju ir fundatoriumi laikomas vyskupas Jurgis Tiškevičius, Žemaičių vyskupijai vadovavęs 1633–1649 m. Kada tiksliai pastatytos pirmosios koplyčios Žemaičių Kalvarijoje, nežinia. Galimas daiktas, jog, kviesdamas dominikonus įsikurti Garduose, vyskupas tokį sumanymą jau puoselėjo. Žinoma, kad 1639 m. J. Tiškevičius iš popiežiaus Urbono XVIII gavo atlaidus šešioms kalvarijų koplyčioms: Paskutinės vakarienės, Alyvų darželio, Kristaus plakimo prie stulpo, Erškėčiais apvainikavimo, Nukryžiavimo ir Kristaus palaidojimo. Tuo laiku kalvarijos veikiausiai jau iš dalies funkcionavo. Spėjama, kad apie 1640 m. buvo pastatytos visos šiuo metu esančios koplyčios.
Liudijama, jog pats vyskupas J. Tiškevičius paskyrė kalvas ir vietas, kur turėjo stovėti koplyčios, suskaičiavo žingsnius nuo vietos ligi vietos, kad jų būtų tiek, kiek savo kančios metu yra nužengęs Jėzus. Pirmąkart apvaikščiodamas ir daug kur keliais eidamas, vyskupas Kančios kelią pabarstė iš Jeruzalės atvežta žeme. Norėdamas išgarsinti vietovę, Gardus jis pavadino Naująja Jeruzale, tačiau šiam vietovardžiui neprigijus miestelį imta vadinti tiesiog Žemaičių Kalvarija.
Traukos centras
Žemaičių Kalvarijos šventovė piligrimų traukos vieta išliko iki šių dienų. Maldininkai čia atvyksta pasimelsti prie stebuklingojo Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslo, giedant Kalvarijos kalnų giesmę apeiti Kančios kelią. Žemaitijoje kiekviena parapija, kiekvienas tikintysis stengiasi kasmet aplankyti Žemaičių Kalvarijos šventovę.
Per Didžiuosius atlaidus liepos 2–12 dienomis šventovę aplanko tūkstančiai maldininkų. Tačiau į Žemaičių Kalvariją keliaujama ne tik per šiuos atlaidus.
Žemaičių Kalvarijoje susiformavusi savita religinė praktika ir sakralinė struktūra traukia ne tik maldininkus, bet ir turistus. Į šventovę, ypač šiltuoju metų laiku, nuolatos atvyksta ekskursijos: per vasarą čia apsilanko daug maldininkų ir turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio – Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Čekijos, Slovakijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, JAV ir kitų šalių.
Rekonstrukcija
Žemaičių Kalvarijos bazilika jau kurį laiką „gyvena“ atsinaujinimo nuotaikomis – vyksta bažnyčios restauracijos darbai, kurie pradėti 2018 metais.
Buvo numatyta restauruoti bazilikos stogą, fasadą ir vidaus sienas, tvarkyti bokštus, lauko duris keisti naujomis, įrengti nuogrindą. Taip pat restauruoti ir konservuoti vargonus.
Kaip minėjo Žemaičių Kalvarijos šventovės ir bazilikos rektorius kan. Jonas Ačas, šiuo metu jau pradėtas bazilikos vidaus remontas. Restauruojamos sienos.
Numatytas ir medinių klauptų restauravimas bei antrųjų durų, esančių išorinės sienos vidinėje pusėje, pakeitimas naujomis – kad būtų apsaugoti vargonai nuo neigiamo išorinio poveikio. Vyks bazilikos bokštų tvarkybos darbai.
„Labai tikimės, jog šiuos darbus, kurie iš viso atsieis 1,126 milijono eurų, užbaigsime iki Didžiųjų atlaidų liepos mėnesį“, – vylėsi kanauninkas J. Ačas.
