Į redakciją paskambino pasipiktinusi Plungės miesto Žemaitės skersgatvio gyventoja L. A. Ji sakė negalinti ilgiau tylėti, nes kantrybės taurė jau seniai perpildyta. Moters minima bėda – dėl purvo neišvažiuojama jų gatvė.
Kaip pasakojo L. A., padėtis – tragiška. „Tas miesto rajonas per pastaruosius kelerius metus prasiplėtė, bet neturime nė vieno apšvietimo stulpo, gaila žiūrėti į vaikus, tamsoje brendančius per purvą. Gerai, kad mes, vietiniai, žinome, iš kokio namo koks vaikutis turi išeiti“, – telefonu kalbėjo moteris.
Kiek įstengė, gyventojai anksčiau savo lėšomis tą nedidelį, 400 metrų, skersgatvio ruožą patys tvarkė. Pagrindinė bėda išlindo prieš trejus ar ketverius metus, kai buvo vykdomas vandentvarkos projektas. „Vandentiekio ir nuotekų tinklus klojantys darbininkai mūsų atvežtą gruntą nukabino, o paskui nesutvarkė, nuolydžių nepadarė. Tad kai tik palyja, su lengvaisiais automobiliais į savo kiemus patekti negalime. Jei rizikuotume važiuoti, vis tiek jokios naudos nebūtų – durelių atidaryti negalėtume“, – dėstė plungiškė.
Moteris tvirtino suprantanti, kad daug kur gatvės prašosi remonto, bet… „Jei sužinau, kad kas nors susirgo mirtina liga, juk nereiškia, kad ir aš turiu nustoti norėti gyventi geriau, patogiau?“ – retoriškai klausė L. A.
Pasak skambinusiosios, Savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyriaus vedėjos pavaduotojas Arvydas Liutika esą buvo užsiminęs, kad tą Žemaitės skersgatvio dalį būtų galima paremontuoti, kai bus vykdomas garsusis geležinkelio pervažos projektas. „Bet kada tai bus? Juk apie tunelį kalbama dešimtmečiais. Dabar laukiame, kada atvažiuos šiukšliavežis. Kai ta mašina užklimpsta, prasideda veiksmas“, – ironizavo moteris.
Plungiškė teigė, kad kai tik atsirado ši bėda, kiekvienais metais raštu, surinkus gyventojų parašus, buvo kreipiamasi į miesto seniūną Gintarą Domarką, tik… naudos jokios. Ne tik kad naudos, bet ir oficialaus atsakymo nė karto nesulaukta.
„Mūsų pagrindinės bėdos žiemą – gatvės niekas nevalo, privažiuoja iki oranžerijos, ir viskas. Norint išvažiuoti tą sustumtą sniegą tenka atkasti. Aišku, niekas kelio ir greideriu nelygina“, – telefonu dar pasakojo L. A.
Anot moters, visus tuos nepatogumus patiria bene trisdešimtyje namų gyvenantys žmonės.
Susisiekėme su seniūnu G. Domarku ir paprašėme pakomentuoti šią situaciją. Jis neneigė, kad skundų sulaukė ir telefonu, ir asmeniškai, bet pagelbėti niekuo negali, nes… gamtinės sąlygos neleidžia. Tiesa, seniūnijos vadovas patikino, kad kai tik bus sulaukta palankių orų, problema bus sprendžiama. „Tokia bėda jau buvo atsiradusi anksčiau toje pačioje gatvėje, tik kitoje vietoje. Kaip man aiškino specialistai, gali būti, kad vieta šaltiniuota ir kas kiek laiko vanduo pragraužia kelio pagrindą. Tada nelieka nieko kito, kaip kasti ir tvirtinti pagrindą“, – kalbėjo G. Domarkas.
Į gyventojų pastebėjimus, kad meškos paslauga buvo padaryta klojant vandentiekio ir nuotekų tinklus, seniūnas atsakė galįs tik spėlioti, bet… įrodyti to tikrai negalėtų. O dėl nevalomo sniego, G. Domarko teigimu, jei ir būdavo skundų, nuvykus į vietą jie nepasitvirtindavo.
Ir paskutinis klausimas – kodėl į savo raštus žmonės nesulaukia atsakymų? „Abejoju, ar taip galėjo būti. Jei taip ir atsitiko, tai tikrai nepiktybiškai. Bet neretai būna, kad rašte nenurodoma, kam turėtume pateikti atsakymą, pasirašo tokios ir tokios gatvės gyventojai. Tai kam tada siųsti atsakymą?“ – teisinosi seniūnijos vadovas.
Vėl renkami parašai, vėl ruošiamas raštas seniūnui, ieškoma problemos sprendimo. Ar šis kartas bus kitoks? Klausimas lieka atviras.
