25-eri metai – tai daug ar mažai? Jei Žemei – tik mažas mirktelėjimas, jei žmogui – pati jaunystė, pats jėgų žydėjimas. O Žemaitijos nacionaliniam parkui? Jeigu atsigręšime į praeitį ir peržvelgsime įvykusius pokyčius, pamatysime, kad iš tiesų padaryta daug labai gražių ir prasmingų darbų. Bet apie viską iš eilės.
Žemaitijos nacionalinis parkas kartu su Kuršių nerijos, Dzūkijos, Trakų istoriniu nacionaliniais parkais ir Viešvilės gamtiniu rezervatu buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Plungės ir Skuodo rajonų savivaldybių administruojamų teritorijų dalyse ir skirtas nacionalinės svarbos kraštovaizdžio kompleksams ir antropoekosistemoms, reprezentuojantiems Žemaitijos etnokultūrinės srities gamtos ir kultūros savitumus, saugoti, tvarkyti ir jų naudojimui reguliuoti. Mano giliu įsitikinimu, Žemaitijos nacionalinis parkas iš tikro yra ta vieta, kur susipina gausūs gamtos ir kultūros paveldo klodai, kurie ne tik saugomi, bet ir per pastarąjį 25 metų laikotarpį pritaikyti lankymui. Kartu nematerialusis kultūros paveldas tyrinėjamas, puoselėjamas ir parodomas visuomenei.
Sustojęs ir pažvelgęs, kokie darbai jau nuveikti per 25 metus, supranti, kad viskam aprašyti neužtektų ir kelių laikraščių numerių, o norint viską išpasakoti reikėtų net kelių dienų. Todėl norisi drauge pasidžiaugti tik keletu pagrindinių darbų. Visų pirma džiugu, kad per šį laiką sutvarkyta nemažai pažeistų teritorijų ir apleistų, bešeimininkių pastatų. Sunku net suvokti, kad įsteigus Žemaitijos nacionalinį parką dar kurį laiką į jame buvusį Žvirblaičių sąvartyną buvo vežamos viso Plungės rajono atliekos. Dabar šiukšlynas uždarytas, teritorija sutvarkyta, o kaupas atrodo lyg piliakalnis. Šiaurinėje parko dalyje rasime Gardų ozo rekreacinę zoną, suformuotą buvusio karjero vietoje. Ši vieta labai mėgstama Žemaičių Kalvarijos ir aplinkinių teritorijų gyventojų.
Jau nuo pat Žemaitijos nacionalinio parko įsteigimo darbuotojų galvose sukosi mintis buvusioje Sovietų Sąjungos balistinių raketų paleidimo bazėje įkurti muziejų. Nepraėjus nė 25 metams buvo įgyvendintas didžiulis projektas, finansuotas ES lėšomis. Ši bazė rekonstruota ir įkurta Šaltojo karo ekspozicija, kuri tapo didžiuliu traukos objektu (vidutiniškai per metus apsilanko daugiau kaip 35 tūkst. žmonių). Neužmiršti ir išlikę Platelių dvaro pastatai: svirne įrengta Žemaitijos nacionalinio parko ekspozicija, arklidėse įkurtas vienintelis toks Užgavėnių muziejus, rūsyje baigiamas įrengti Tradicinių amatų centras. Visa ši veikla leidžia visuomenei lengviau ir geriau pažinti Žemaitijos tradicijas, išmokti tradicinių amatų, o Šaltojo karo ekspozicijoje suvokti žmonių beprotybę ir suprasti, kas būtų, jei kuri nors iš valstybių panaudotų savo branduolinių ginklų arsenalą.
Savaime suprantama, Žemaitijos nacionalinio parko darbuotojai daug dėmesio skiria ne tik teritorijai pritaikyti lankymui, bet ir gamtos tyrimams, darbams, kurie padeda išsaugoti unikalią biologinę įvairovę. Nemažai metų direkcija savo jėgomis šienauja Siberijos pelkę, kuri augalų įvairove džiugina ir stebina botanikus. Buvo atlikti ir vandens režimo atkūrimo darbai užtvenkiant per ją einantį kanalą. Įgyvendinus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos projektą sutvarkyta Gaudupio pelkė: iškirsta sumedėjusi augmenija ir tuo atkurta būdinga šiam kraštui pelkė. Su ja nesunkiai gali susipažinti ir lankytojai, keliaudami Šeirės miške įrengtu dviračių ir pėsčiųjų taku. Atlikti ir kiti ne mažiau prasmingi ir svarbūs darbai gerinant saugomų vertybių būklę.
Taigi per tą ketvirtį amžiaus iš tiesų atlikta daug prasmingų tiek gamtai, tiek visuomenei darbų. Aišku, jie nebūtų buvę padaryti be puikaus ir darnaus Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos kolektyvo. Jį pradėjo formuoti pirmasis direktorius Vidmantas Bezaras. Įdomu tai, kad pačioje parko aušroje juo rūpinosi tik penki darbuotojai. Paskui dėl vis didėjančių darbo apimčių kolektyvas išaugo iki beveik 130 žmonių. Tačiau valstybinių miškų valdymą ir tvarkymą perdavus valstybės įmonei Telšių miškų urėdijai kolektyvas sumažėjo iki 35 darbuotojų, koks ir yra iki šiol.
Svarbu ir tai, kad Žemaitijos nacionalinio parko direkcija daug darbų nuveikė padedama Plungės ir Skuodo rajonų savivaldybių merų ir administracijų darbuotojų, vietinės bendruomenės, seniūnijų vadovų ir gyventojų, savanorių, verslininkų, kurie noriai remia įvairius renginius ir kitą veiklą, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir kitų draugų ir partnerių. Kolektyvas labai dėkingas visiems, kurie padeda pasiekti, kad parke derėtų gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimas su verslo plėtra ir vietos gyventojų gyvenimo kokybės gerinimu.
Natūraliai kyla klausimas, o kas toliau, kokie bus kiti 25-eri metai? Minčių ir planų yra iš tiesų daug. Labai tikimės, kad jau artimiausiu metu pavyks Plokštinėje esantį karinį miestelį transformuoti ir šioje teritorijoje įkurti gamtos mokyklą, kurioje žinių apie saugomas teritorijas, gamtos vertybes, kultūros paveldą galėtų gauti ne tik mokiniai, bet ir visi, kurie domisi gamtosaugos idėjomis. Nemažas viltis dedame ir į tai, kad netolimoje ateityje Plungę ir Platelius sujungs dviračių takas, o Plateliuose bus atkurtas pagrindinis grafų Šuazelių dvaro pastatas.
Mums svarbios bendruomenės, verslo, vietos savivaldos, mokslo institucijų ir visų norinčiųjų prisidėti prie Žemaitijos nacionalinio parko išsaugojimo, tvarkymo, vystymo mintys. Todėl kviečiame aktyviai reikšti savo nuomonę, teikti siūlymus elektroniniu paštu ramunas.lydis@zemaitijosnp.lt, rašyti Žemaitijos nacionalinio parko „Facebook“ paskyroje ar tiesiog atvažiuoti į direkciją ir padiskutuoti.
