„Tešlynuose gali išbandyti save ir kitus – sužinoti, kas tau ranką paduos“, – taip apie jau daugiau nei penkiolika metų skautų rengiamą žygį „Brisk“ sakė vienas jo iniciatorių, skautas vytis Tadas Rudokas.
Maršrutai keičiami kasmet
Žemaitijos skautų organizacija į žygį „Brisk“ kvietė visus žygeivius nuo trylikos metų, norinčius išbandyti save.
Organizatoriai iš anksto įspėjo – nerekomenduojama eiti su guminiais botais, dėvėti daug vandens sugeriančius drabužius, ragino apsirengti, atsižvelgiant į oro sąlygas, lengva apranga. Visi turėjo pasirūpinti pakaitinėmis kelnėmis, džemperiu ir batais, sandariai supakuotais kuprinėse, kad po žygio būtų kuo persirengti.
Nors žygis jau daug metų vyksta Plinkšių apylinkėse, tačiau kiekvienais metais organizatoriai suranda vis ką nors naujo, pavyzdžiui, šiais metais žygeiviai nėjo aplink ežerą, kas buvo ankstesnių metų žygių tikslai, o parinko kitą maršrutą.
„Ir aplink patį Plinkšių ežerą yra daug gražių vietų, tačiau norisi įvairovės. Štai ir prieš porą metų žygiavome net iki Panų kalno. Šiais metais kardinaliai pakeitėme maršrutą – aplankėme Šiliškių pelkę. Suskaičiavę pamatėme, kad 14 kilometrų arba du trečdaliai žygio vyko bekele: miškais, pelkėmis ir pievomis“, – pasakojo T. Rudokas.
Atpirko gražūs vaizdai
Žygis prasidėjo pusę devintos ryto prie Plinkšių ežero paplūdimio. Susirinko dešimt žygeivių, visiems jiems žygis buvo ne naujiena, jo dalyviai žinojo, kokie išbandymai jų laukia.
Nors diena pasitaikė graži ir saulėta, kaip pažymėjo žygio organizatorius, nė vienas žygeivis negrįžo sausas.
Eidami 21 kilometrą žygeiviai aplankė tris ežerus: vieną – prie Šiliškių pelkės, kitas ežeriukas buvo beveik Gadūnavo poligono teritorijoje, o pabaigoje žygeiviai vis tiek ėjo Plinkšių ežero pakrantėmis.
Labiausiai sušlapo pats žygio vadovas, kuris pelkėje susmego iki juosmens. Ne vienoje vietoje teko ir iki kelių bristi, tačiau viską atpirko įspūdinga aplinka – rytmetinė saulė apšvietė medžius, vaizdai, anot T. Rudoko, buvo pasakiški. Žygyje ne vienoje vietoje pavyko pamatyti ir gyvūnų pėdsakų, o grįžtantiems žygeiviams kelią perbėgo keli elniai.
Įvardijo žygio tikslus
Žygis baigėsi apie pusę penkių vakaro tame pačiame ežero paplūdimyje. Skirtingai nuo ankstesnių žygių, šiemet žygeiviai košės nebevirė, tik persirengė, pasikalbėjo, pasidalijo planais ir išsiskirstė.
„Kas mus kasmet traukia į tokią avantiūrą? Vienas iš pagrindinių tikslų – išmokti pasitikėti kitais skautais, žinoti, kad sunkiu momentu, kai iš po kojų dingsta žemė, tau išties ranką. Ir tai padarys ne tik žygio metu, o ir kasdienybėje. Kitas mus vienijantis dalykas yra jausmas, kad bet kokius sunkumus, bet kokius žygius galima įveikti su šypsena, o, kai esi draugų būryje, tai dar smagiau. Apie trečią tikslą tai nėra ko daug pasakoti – smagu pabūti gamtoje, praleisti dieną gryname ore“, – vardijo skautas vytis.
Visai kitus tikslus Žemaitijos skautų organizacija kelia lapkričio 2 d. organizuojamam „Atminimo žygiui“. 20 kilometrų žygyje iš Mažeikių į Viekšnius bus aplankytos už Lietuvos laisvę žuvusių partizanų žūties bei palaidojimo vietos, uždegamos Vėlinių žvakutės, taip pagerbiant kovotojų atminimą.
Nuotr. iš organizatorių archyvo
