Praėjo150 metų nuo tada, kai 1874 metų pavasarį Kulių kapinėse amžino poilsio atgulė kunigas, švietėjas, žemaitiško katekizmo autorius Kazimieras Skrodzkis. Istorija pasakoja, kad dvasininkas per miestelyje praleistus 42-ejus kunigavimo metus išmokė skaityti 95 proc. kuliškių. Atvykėlio iš Aukštaitijos paskleistos šviesos atspindžiai dar kartą sušvito per Žemaitiško rašto metams skirtą mokslinę- metodinę konferenciją, vykusią Kuliuose gegužės 14 dieną.
Išmokė mylėti ir pažinti raides
Kun. Kazimieras Skrodzkis į Kulių bažnyčią vikaru buvo paskirtas 1832 m. Atvyko su didžiuliu lagaminu knygų, kuriomis ketino dalintis su vietos vaikais ir jaunimu. Tačiau jo laukė netikėtumas – čia gyvenantys žmonės nemokėjo nei skaityti, nei rašyti. Supratęs, kad būtent jam teks supažindinti vaikus su raidėmis, nedvejodamas ėmėsi šios užduoties. Mokė juos sugalvodamas įvairiausių būdų ir metodų kaip sudominti vaikus, kad šie norėtų pažinti raides. Kunigo sumanaus būta. K. Skrodzkis pradėjo duoti pinigėlių tiems, kurie patarnavo per šv. Mišias, ir, žinoma, norinčių užsidirbti atsirado labai daug. Tada dvasininkas iškėlė atrankos sąlygą – patarnautojas turi pažinti raides.
Aukštaitis kunigas, išmokęs vietinių žmonių tarmę, parašė vaikams ir jaunimui skirtą „Trumpą katekizmą“, kuriuo siekė padėti suprasti bažnyčios mokymą bei formuoti pamatines vertybines nuostatas. Apie tai, kodėl žengė šį žingsnį, švietėjas rašė: „Daugiaus nekajpo par dwideszimté metu ir trejus budams spawiedninku, stebiejaus ąt jaunumenes su nemažu szirdgiłu, jog anie be jokia moksła ir iszganima, brukamis ira nug motinu pri spawiednes szwętos.“
Dvasininką neramino tai, kad tėvai moko vaikus tik darbštumo, kad šie susikrautų žemiškus turtus, o apie dangiškąjį turtą negalvoja.
Kaip jau minėjome, Kuliuose K. Skrodzkis praleido 42 metus. Per šį laikotarpį švietėjas išmokė skaityti ir rašyti bene 95 proc. visų vietinių gyventojų. Tai viena labiausiai Kuliams nusipelniusių istorinių asmenybių, savo atsidavimu, kantrybe ir uoliu darbu siekusių žmonių išsimokslinimo. Dvasininkas vietinių buvo pramintas Skrodzkeliu, o dažnas kuliškis, paklaustas, kas jį išmokė skaityti, su pamaldumu atsakydavo: „Skrodzkelio nabašninkas.“
Žemaitiško katekizmo autoriui –maldos ir atminimo žvakelių šviesa
Manoma, kad būtent K. Skrodzkio paskleistos šviesos dėka, lietuviškos spaudos draudimo metais Kuliai tapo knygnešystės centru ir kryžkele. Išmokyti mylėti savo kalbą, kuliškiai nepritrūko drąsos, kai reikėjo pakovoti už jos išlikimą.
Gegužės 14-ąją minint pirmojo žemaitiškai parašyto katekizmo autoriaus K. Skrodzkio mirties 150–ąsias metines, šv. Mišias už švietėją aukojo Šv. vysk. Stanislovo bažnyčios klebonas Arvydas Mačiulis.
„Taip jau atsitiko, kad Kuliuose nebuvo turtingų dvarininkų, o švietimas atėjo per bažnyčią. Nėra abejonės – jei ne šis kuklus ir paprastas žmogus, atsidavusiai švietęs jaunimą, šiandienos Kuliuose gyventume kitaip“, – kalbėjo Kulių krašto muziejaus direktorė Inga Blėdienė, kai renginio dalyviai susirinko miestelio kapinėse ir uždegė atminimo žvakeles ant kun. K. Skrodzkio kapo.
Vėliau visi pakviesti į „Kultūros virenę“ pasižvalgyti po parodą „Ėš žemaitėškas senuovės“, kurią sudarė trys dalys: XIX a. antros pusės žemaitiška raštija, žemaitiškai interpretuotas ir atvaizduotas bažnyčios mokymas bei autentiški Kulių krašto buities gaminiai.
Tarp eksponatų – ir trumpam į Kulius sugrįžęs K. Skrodzkio „Trumpas katekizmas, arba Pamuokims diel prigudinima jaunuomenės žemajtiu kataliku 1856 religijos terminija“.
Muziejininkės laukė puiki staigmena. Viena iš renginio dalyvių – Vieštovėnų gyventoja Stanislava Bartkevičienė, kurios tėvas kilęs nuo Kulių, dovanojo 1834 metais išleistą žemaitišką knygelę ir ranka rašytą, bet gerai išsilaikiusį laišką. Moteris kalbėjo atiduodanti šiuos senus daiktus, nes muziejuje jie bus tinkamai saugomi.
Nudžiuginta netikėtos dovanos I. Blėdienė neslėpė, kad tai seniausia jos matyta žemaitiškai išleista knygelė.
Tapatybės ieškota ir mokslinėje konferencijoje
Žemaitiškos tapatybės paieškos tęsėsi mokslinėje-metodinėje konferencijoje „Žemaičių kalba istorijos verpetuose“. Pranešimus pristatė prof. dr. Juozas Pabrėža (Žemaičių kultūros draugija), doc. dr. Roma Bončkutė (Klaipėdos universitetas), Nijolė Raudytė (Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Kretingos Apreiškimo vienuolyno bažnyčia), dr. Aušra Rimkutė-Ganusauskienė (Lietuvių kalbos institutas), doc. dr. Tomas Petreikis (Vilniaus universitetas), dokt. Laura Vasiliauskaitė (Slovakijos Trnavos Šv. Kirilo Metodijaus universitetas).
Žemaičių rašto metams ir K. Skrodzkio 150-osioms mirties metinėms paminėti skirta diena baigėsi pažintine ekskursija „Kuliai – nuo akmens iki rašmens“.
