Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siekiama žemės ūkį pripažinti nacionaliniam saugumui svarbia sritimi.
Kodėl reikalingas toks įstatymas?
„Anksčiau kiekvienas kaimo gyventojas ir daržą turėjo, ir gyvulius laikė, todėl ir karą, ir kitas nelaimes išgyveno. Ir patys maistu apsirūpindavo, ir miestiečius nuo bado apgindavo, o kaip kilus karui išgyventume dabar, kai tiek miestiečiai, tiek kaimiečiai produktus prekybos tinkluose perka?“ – į svarstymus leidosi turguje žalumynais prekiaujanti garbingo amžiaus moteris.
Išties Lietuvoje jau kelinti metai kalbama apie nacionalinio saugumo stiprinimą, didžiausią dėmesį skiriant ginklų įsigijimui, išorinių sienų apsaugai ir kitos karinės infrastruktūros plėtrai, kibernetinėms grėsmėms, bet neakcentuojamas gyventojų aprūpinimo maistu klausimas kilus kariniam konfliktui ar ekstremaliai situacijai, kuri gali neigiamai atsiliepti žemės ūkio gamybai. Net ją sustabdyti! Karas Ukrainoje, pandemija, stichinės nelaimės, kylančios įvairiose šalyse ir net žemynuose, akivaizdžiai parodė, kaip greitai sutrinka maisto tiekimo grandinės.
Gyventojų aprūpinimas maistu susidarius kritinei padėčiai yra vienas svarbiausių valstybės uždavinių. Tai numatyta ir Vyriausybės programoje. Kad vienas iš pagrindinių valstybės prioritetų yra gyventojų aprūpinimas maistu, konstatavo ir Europos Vadovų bei Europos Sąjungos Tarybos.
Kokie svarbiausi siūlymai?
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), įvertinusi sparčiai besikeičiančią geopolitinę situaciją, stichinių nelaimių dažnėjimą, parengė Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma žemės ūkį pripažinti nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Įstatymo projekte teigiama, kad valstybės užduotis yra kurti ir palaikyti atsparią ir savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą. Taip pat užtikrinti palankias sąlygas gyventojams apsirūpinti maisto ištekliais ir sudaryti sąlygas darniai, konkurencingai ir veiksmingai žemės ir maisto ūkio plėtrai.
Be to, įstatymo projekte numatyta valstybės prievolė sudaryti teisines, ekonomines ir kitas reikalingas sąlygas, kurios užtikrintų nenutraukiamą gyventojų aprūpinimą maisto produktais ekstremalių situacijų ar krizių metu bei šalinant jų padarinius, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį.
Bus sukurta savarankiška apsirūpinimo maistu sistema
Kad Žemės ūkio ministerijos parengtas įstatymo projektas, kuriam pritarė Vyriausybė, taptų įstatymu, reikalingas Seimo pritarimas. Projektas Seimui jau pateiktas ir tikimasi, kad rudens sesijoje jis bus svarstomas. Seimo patvirtinimas, kad žemės ūkis yra nacionaliniam saugumui svarbi sritis, leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
„Žemės ūkis vaidina itin svarbų vaidmenį nacionaliniam saugumui. Jis ypač aktualus susiklosčius šių dienų geopolitinei situacijai. Gyventojų būtinųjų poreikių tenkinimas yra gyvybiškai svarbi valstybės funkcija, žmonių aprūpinimas maisto produktais ir geriamuoju vandeniu yra būtiniausias išteklius, o karo atveju – ir strateginis ginklas, – teigia žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. – Labai svarbu, kad žemės ir maisto ūkio produkcijos gamintojams būtų užtikrinamas nepertraukiamas elektros ir dujų tiekimas, kritiniais sutrikimų, nutraukimų ar gedimų atvejais jos prioriteto tvarka gautų būtinų išteklių.“ Dėl šių sąlygų, priėmus įstatymo projektu siūlomus Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimus, bus diskutuojama su Energetikos ministerija.
Seimui pritarus ŽŪM parengtam įstatymo projektui, bus sudarytos sąlygos didinti Lietuvos atsparumą bet kokioms krizėms, sudarytos palankesnės galimybės stiprėti pačiam žemės ir maisto ūkio sektoriui, teisės aktu bus pripažinta, kad ne tik kariai, bet ir ūkininkai saugo valstybę.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
I-208
