Sausio 19-ąją Šateikių seniūnijos Aleksandravo kaimo gyventoja Regina Drungilienė (g. 1939 m.) policijai pranešė, kad apie pirmą valandą nakties į jos sodybą atėjo trys nepažįstami vyrai ir užmušė šešis šunis. Iškart kilo klausimas, kam užkliuvo ir kuo nusikalto šie keturkojai. Nuvykę į moters sodybą ne tik pamatėme, bet ir išgirdome, kokie žiaurūs gali būti žmonės.
Gyvūnų egzekucija
Atokiai nuo gyvenvietės, vienkiemyje, kartu su neįgaliu sūnumi gyvenančios R. Drungilienės kieme lakstė ne vienas keturkojis. Tačiau jie pikti atrodė tik iki tol, kol sustojo mašina. Įėjus į kiemą šunys mus pasitiko lojimu, bet laikėsi atokiai. Anot sodybos šeimininkės, jos augintiniai nepiktybiški, nėra nė vieno žmogaus užpuolę. „Gyvenu pamiškėje, tai tie šuneliai man kaip sargybiniai“, – sakė ji. Tad nenuostabu, kad moteris virpančiu balsu ir braukdama ašaras išdėstė tos nakties įvykius.
Kaip pasakojo R. Drungilienė, išgirdusi šunų lojimą, ji išėjo pažiūrėti, kas dedasi lauke. Taip daranti visada – maža kas, gal koks vagis ieško, ką galėtų nugvelbti, o gal šiaip kokie nekviesti svečiai užsuko.
Lauke pamatė einančius tris vyrus su žibintuvėliais. Kadangi gyvena netoli miško, spėjo, kad greičiausiai kokie brakonieriai traukia savo laimikio. „Bijodama, kad netyčia nenušautų mano šunelių, uždariau juos pagalbiniame pastate. Jei tik būčiau žinojusi, kas jų laukia, geriau būčiau palikusi lauke, taip bent mirties būtų išvengę“, – graudinosi ir sau priekaištavo moteris.
Uždariusi šunis nuėjo į kambarį, o po kurio laiko išgirdo triukšmą pagalbiniame pastate: dužo šiferis, cypė nelaimingi šunys. Suprantama, išgąstis paėmė viršų, tad palaukusi, kol viskas nutilo, moteris pravėrė namo duris. Tada ji pamačiusi tuos vyriškius, einančius link miško.
Pasak R. Drungilienės, kai šie grįžo, nuo jų tekę gintis pačiai. Nedorėliai bandę įsiveržti į namus, trankę duris, langų rėmus. „Labiausiai bijojau, kad neuždegtų. Kur tada būčiau dingusi…“ – dūsavo aleksandraviškė. Visas tas košmaras tęsęsis iki 4.30 val. Tik kai nepažįstamieji pasišalino, išdrįsusi nueiti ir pažiūrėti, kas įvyko pagalbiniame pastate. „Tokio žiaurumo ir baisumo per visą savo gyvenimą nebuvau mačiusi“, – braukė ašaras moteris. Pastate buvo pilna kraujo.
Kitą dieną savo augintinius R. Drungilienė rado pamiškėje esančiame kanale. Visi jie buvo nugalabyti: keturi iš pagalbinio pastato, o du šunis vyrai išvilkę net iš būdos. Kaip tvirtino aleksandraviškė, vyrai turėjo įrankius, panašius į kardus su danteliais, galbūt jais ir įvykdyta klaiki egzekucija.
Šunys aleksandraviškiams netrukdė
Kodėl nesišaukė pagalbos, neskambino į policiją? Sodybos šeimininkės teigimu, tik prieš kelias dienas iki nelemtos nakties gera moteris jai padovanojo mobilųjį telefoną (iki tol jokios ryšio priemonės neturėjo), bet be SIM kortelės, tad ir paskambinti negalėjo (dabar, žinoma, jau būtų kitaip). O kitų būdų prisišaukti pagalbos nebuvę, iki gyvenvietės beveik du kilometrai.
Svarstėme, gal būrys palaidų šunų (kaip sakė aleksandraviškė, jos kieme dar liko septyni ar aštuoni keturkojai) puldinėdavo vietinius gyventojus, vasarą miške grybaujančius ar uogaujančius žmones. Gal per daug tų šunelių? „O ką man daryti, jei žmonės atveža į mišką ir pameta juos? Jei ateina pas mane, tai pamaitinu, taip ir lieka“, – svarstė R. Drungilienė ir dievagojosi, kad jos augintiniai niekur toli nuo namų nenulekia, nei gyvulių, nei žmonių nėra užpuolę.
Ir tikrai – senolės augintiniai vietiniams gyventojams netrukdo. Telefonu kalbintas Šateikių seniūnas Zigmantas Strumyla patvirtino, jog per tą laiką, kai jis vadovauja seniūnijai, negavo nė vieno skundo dėl moters šunų. „Mano paties miškas ten, tad einu uogauti ir grybauti ir nė karto nesutikau jos šunų. Loti loja, bet pulti – tikrai ne. Man ir pačiam sunku suprasti, kas taip galėjo pasielgti“, – stebėjosi Z. Strumyla. Beje, jo žodžius patvirtino Aleksandrave sutikti žmonės.
Moters tikinimu, taip žiauriai ir, svarbiausia, nežinia, dėl kokios priežasties užmušę šunis vyrai buvo apie 30 metų amžiaus. Nors veidų nebuvo prisidengę, aleksandraviškė jų neįžiūrėjo.
Dėl šio įvykio Plungės policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaip sakė komisariato viršininkas Saulius Vaičekauskas, tokios bylos priskiriamos prie gana greitai ištiriamų, tad tikėtina, jog netrukus žiaurieji šunžudžiai bus surasti. Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje (žiaurus elgesys su gyvūnais) numatyta, kad tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, arba kankino gyvūną, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
