
Kiek kartų teko medžioti „Ąžuolo” klube, tiek kartų ragavau kuliškio Zigmo Viršilo iškepto stirnino. Savo bendražygius per visas kilnesnes medžiokles ir klubo šventes jis lepina žvėrienos kepsniais. Visada paruošia stirną, o kartą iškepė ir bebrą.
Nuo ko viskas prasidėjo? Juk jis nėra jokių kulinarijos mokslų baigęs. Zigmas su kitu kuliškiu Augenijumi Kiudeliu sugalvojo per Škapliernos atlaidų šventę miestelio gyventojus pavaišinti žvėriena. Stirniną jiedu greitai sumedžiojo. O kaip jo mėsytę paruošti taip, kad visiems būtų ne tik skanu, bet ir įdomu stebėti kepimo procesą?
Sužinojo Zigmas, kad vienas jo giminaitis turi „mangalą” (besisukantis įrenginys, kuriame dega laužas ir yra specialus iešmas žvėriui užmauti).
„Stebėti tokį procesą kiekvienam šventės dalyviui bus atrakcija, – nusprendė vyrai. – Svarbiausia – paruošti žvėrieną. Su prieskoniais įtrintą mėsą reikia palaikyti dvi ar tris dienas. Stirniną sumedžiojome šeštadienį, o sekmadienį – šventė. Ką su tuo žvėrimi daryti? Gerai, kad į tą reikalą įsikišo žmona. Jos pamokyti, ėmėmės darbo. Nepirkome jokių specialių žvėrienos prieskonių. Pagardinome pipirų rinkiniu, kadagio uogomis, krapais, petražolėmis, česnaku, žinoma, ir druska. Įtrynėme. Tada švirkštu į raumenis suleidome apie 100 mililitrų alyvuogių aliejaus. Dar į mėsą pribadėme lašinukų. Dalį prieskonių išmaišėme su medumi ir kartu su lašinukais įspaudėme į mėsą”.
Taip paruoštą žvėrieną būtina bent parą palaikyti.
Na, o paskui užkuriamas laužas. Žvėris pamaunamas ant iešmo ir kepamas. Geriausia laužą iš anksto užkurti, kad jau būtų įkaitusių anglių. Procesas gana ilgas – apie dvi-tris valandas. Po to nuo paviršiaus atsipjauni gabalą – ir vaišinkis. Zigmas dar pasidaro rasalo: tai paprasčiausias vanduo su druska ir pipirais. Atsipjauni gabalą mėsos ir palaistai. Parudavo, iškepė ir vėl atpjauni.
Kai žvėris kepa ir visi vaišinami, Zigmas būna užsidėjęs specialią virėjo kepurę. Atrodo puikiai.