Spalio 10-oji žlibiniškiams buvo svarbi diena. Su smagiomis dainomis ir šokiais, gražiausiais linkėjimais, bendraminčių būriu atšvęsta Žlibinų bendruomenės 10 metų sukaktis. Šis amžius žmogui – tik ieškojimų ir atradimų pradžia, o bendruomenės gyvenimui – tai daug ar mažai?
Nuo 2011-ųjų Žlibinų bendruomenę su didžiuliu entuziazmu į priekį veda Dangerutė Pakalniškienė. Ji šventės dalyviams ir papasakojo, kad mintis įkurti bendruomenę kilo moterų klubo „Seklyčia“ narėms. O didžioji iniciatorė, pirmuosius bendruomenės daigus pasodinusi ir septynerius metus juos auginusi buvo dabar jau amžinojo poilsio atgulusi Izolina Kriaučiūnienė. Susirinkusieji tylos minute pagerbė jos atminimą.
D. Pakalniškienė kalbėjo apie pirmuosius bendruomenės įsteigimo, projektų rašymo ir įgyvendinimo žingsnius. Gal kam ir atrodė, jog per daug pagyrų dėl per dešimtmetį nuveiktų darbų ir įsigyto turto, bet bendruomenė tuo gali didžiuotis, nes iškeltus tikslus – propaguoti atjautą, savitarpio pagalbą, teikti žmonėms informaciją apie gyvenimo naujoves, puoselėti ir saugoti vietovės gamtą, tradicijas, kultūros paveldą ir kt. – įgyvendina be priekaištų. Ne veltui bendruomenės vadovė džiaugėsi, kad ne tik aktyvistai, bet ir daugelis žlibiniškių savo pasiūlymais ir dideliu noru kėlė kaimo žmonių gyvenimo kokybę, patys rodė iniciatyvą rengiant susitikimus ir šventes. O jų Žlibinuose ir aplinkiniuose kaimuose netrūksta. Purvaičiuose, profesoriaus Igno Končiaus sodyboje, kasmet švenčiama Žydinčio jazmino šventė. Toje pačioje sodyboje jau dešimtmetį Virginijos ir Gintaro Končių bei bendruomenės iniciatyva vyksta susitikimai su žymiais Lietuvos ir užsienio žmonėmis, čia organizuojami koncertai, plenerai… Žinoma, nepamirštamos ir valstybinės šventės, Žolinė, Užgavėnės.
Kaip susirinkusiesiems sakė bendruomenės pirmininkė, per kultūros tradicijų puoselėjimą suaktyvėjo bendruomeninė veikla, padaugėjo galimybių įtraukti socialiai pažeidžiamas grupes į viešąją veiklą. Bendruomenė ne tik rengia įvairias savo kaimo aplinkos tvarkymo akcijas, bet ir aktyviai įsitraukė į „Heifer“ Baltijos labdaros fondo projektus: 2008 metais šeimoms padovanota telyčių ir avių, 2011-aisiais – bulvių sėklos, aviečių ir braškių daigų, 2012-aisiais dešimčiai šeimų išdalyta avių ir triušių.
Žlibiniškiai gali pasidžiaugti ne tik įgyvendintais projektais, smagiomis šventėmis, bet ir tuo, kad turi gausų būrį juos palaikančių, o gal ir pavyzdį imančių. Taigi į šventę susirinko nemažai norinčiųjų pasveikinti bendruomenę sukakties proga.
Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis sakė, kad jam visada malonu atvykti į dainingiausią kraštą, džiaugėsi tuo, kad bendruomeniškumo užuomazgas žlibiniškiams pavyko išsaugoti ir sunkiais laikais. Savivaldybės vadovas bendruomenei linkėjo toliau vykdyti projektus, nes jie skatina jautrumą.
Tarybos narė Asta Beierle Eigirdienė bendruomenei linkėjo kūrybinės sėkmės ir toliau dainuoti, šokti, dalyvauti projektuose. „Nuo to jūsų gyvenimas tik gražės“, – kalbėjo ji.
Seimo nario Jurgio Razmos padėjėja Dainora Vaičekauskienė už nuopelnus bendruomenei suburiant kolektyvus, puoselėjant kultūrą perdavė padėkos raštą Stefai Stonienei. Kad ši moteris verta pagyrimo, parodė ir ilgai netylantys susirinkusiųjų plojimai.
Jubiliatams sėkmės tolesniame gyvavimo kelyje, įgyvendinant projektus linkėjo bendraminčiai iš kitų bendruomenių – Žemaičių Kalvarijos „Gardų“, Kulių „Alanto“, Platelių, Alsėdžių, Prūsalių „Liepupės“ ir Kantaučių „Kalno“.
Kad kalbos neprailgtų, trankius maršus ir polkas grojo Žlibinų kaimo kapelos muzikantai (vadovas Alfredas Lučinskas). Dainavo vokalinis moterų ansamblis „Melodija“ (vadovė Nijolė Puplauskienė), vyrų vokalinis ansamblis ir moterų choras (vadovė S. Stonienė). Judesių plastiškumą demonstravo ne tik vyresnių žlibiniškių liaudies šokių kolektyvas „Sausdravielis“, bet ir mažieji šokėjėliai – „Sausdravēlė vakā“ (vadovė Loreta Vaitkutė). Šventinį koncertą papuošė ir Žemaičių Kalvarijos plastiškoji moterų šokių grupė „Šokio vizija“ (vadovė Sandra Jazdauskienė).
Nuskambėjus paskutiniam sveikinimo žodžiui, muzikos akordui, sudainuota „Ilgiausių metų…“ Tačiau svečiai neskubėjo skirstytis… O kur skubėti, jei dar laukia šventinis tortas, naminė gira ir šokiai iki pirmųjų gaidžių.
