Lapkričio 18 dieną Jurbarke vyko Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos ir vietos veiklos grupių tinklo projekto „Kaimo bendruomenių ir vietos veiklos grupių pasiekimai ir projektų idėjos 2011“ baigiamasis renginys. Nominacijoje „Kaimo gyventojų verslumo ugdymas“ geriausiu išrinktas Plungės rajono Žlibinų bendruomenės projektas „Pagalba Žlibinų bendruomenės nariams skatinti žemdirbystės plėtrą“.
Pasikalbėti apie bendruomenės džiaugsmus ir vargelius susitikome su Žlibinų bendruomenės vadove Dangerute Pakalniškiene.
Bendruomenė savų patalpų neturi – reikalui esant, prisiglaudžia seniūnijoje ar mokykloje. Patalpos kaip ir būtų, bet, pasak D. Pakalniškienės, už jų nuomą Savivaldybė nori pinigėlių, kurių bendruomenė, deja, neturi. Moteris sakė, kad kartu su dar kone 20 bendruomenių bendru sutarimu rašys prašymą Savivaldybei, jog juos atleistų nuo nuomos mokesčio. „Kai būsim būrys, o ne atskirai po vieną vaikščiosim, gal ko nors ir pasieksim“, – sakė D. Pakalniškienė.
Kai jau prakalbom apie bėdas, tai ta linkme pokalbis ir sukosi. Bendruomenės pirmininkė sakė, jog didžiausias „šašas“ Žlibinuose dabar yra griovys. Mat kai buvo rengiamas Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis vykdomas projektas „Žlibinų kultūros centro ir jo filialo Kantaučiuose infrastruktūros atnaujinimas ir pritaikymas bendruomenės poreikiams“, projektuotojai numatė įrengti taką, užpiltą skalda, o vėliau iškloti trinkelėmis. Tačiau „pražiūrėjo“, kad taką kerta įvažiavimo į privačius kiemus keliukai. Išėjo taip, kad trinkelių klojimas numatomas tik pėsčiųjų takams, o išardyti įvažiavimo keliukai lieka tik su skaldos danga. Anot pirmininkės, dirbę žmonės trinkelėmis dengė viską iš eilės, o baigiant taką, paaiškėjo, jog trūksta trinkelių. Pradėjus aiškintis, kodėl taip atsitiko, paaiškėjo projekto trūkumai.
Kaip sakė bendruomenės pirmininkė, buvo galimi trys sprendimo variantai. Pirmiausia – išardyti gyventojų įvažiavimo keliukus ir palikti ten tik skaldą, kaip ir buvo numatyta projekte, tada užbaigti taką. Minusas – dauguma gyventojų įvažiavimo į kiemus keliukus asfaltavo savo lėšomis, tad vargu, ar būtų labai patenkinti palikta netvarka. Kitas svarstymas – patys gyventojai sutiktų dar kartą susimokėti už įvažiavimo į kiemą sutvarkymą. Čia vėl kilo problema – ne tiek dėl galimo pasipiktinimo, bet ir dėl to, kad žmonės ir taip sunkiai verčiasi, jog dar galėtų skirti 300-400 litų.
O trečiasis variantas pasirodė pats priimtiniausias – parašius prašymą, tikėtis papildomų pinigėlių iš Savivaldybės. Bendruomenės prašymas buvo patenkintas, pėsčiųjų takas jau baigiamas.
Deja, kaip sakoma, bėda viena nevaikšto. Negana to, kad kilo problemų dėl tako, tarp jo ir kelio kaip „šašas“ liko griovys, kurio sutvarkymas projekte nenumatytas. Gyventojai pageidavo jį, įklojus ten drenažo vamzdžius ir nuvedus juos iki lietaus surinkimo taškų, išvis užlyginti. Tačiau tam sutikimas negautas. Tada bendruomenė sutiko, kad griovys būtų bent patogesnis sutvarkyti. „Griovys – status, gilus, kai reikia sutvarkyti, įkrenti kaip į šulinį,“ – kalbėjo D. Pakalniškienė.
Apie projektavimo bėdas kalbėjo ne tik bendruomenės pirmininkė, bet ir Žlibinų seniūnė Sigutė Žeimaitienė. „Apima toks jausmas, kad projektas rengtas net nemačius paties objekto“, – telefonu sakė seniūnė.
Dar viena problema, neduodanti ramybės ne tik bendruomenės pirmininkei ir seniūnei, bet ir kaimo žmonėms, – kapinių tvora. Pasak D. Pakalniškienės, tvora jau sena, suirusi, kai kur ir į žemę susmigusi, verkiant reikia tvarkyti, bet ir vėl atsimušama kaip į sieną – nėra pinigų. Dabar seniūnijos lėšomis savarankiškai nedisponuoja.
Pasak D. Pakalniškienės, ji jau parašiusi raštą Plungės rajono savivaldybės administracijai, kad ši sudarytų komisiją. Moteris sakė jau sulaukusi žinių – artimiausiu metu komisija aplankys Žlibinus ir apžiūrės kapinių tvorą.
Kaip sakoma, pasiguodėm, „pasibėdavojom“ ir pereinam prie linksmesnių dalykų. D. Pakalniškienė, paklausta, kiek šiuo metu yra bendruomenės narių, sakė negalinti tiksliai pasakyti, nes nario mokestis nėra renkamas.
Bendruomenės branduolį sudaro apie 30 žmonių. Žinoma, vieni pagelbėja daugiau, kiti – mažiau. Kai reikia pasiruošti šventėms, visada atsiranda, kas duonos prikepa, kas giros padaro… Gailėjo pirmininkė tik to, jog mažai belikę jaunimo. Į tėvų namus dažniau grįžta tie, kurių tėvai ūkininkauja arba patys studijuoja su žemės ūkiu susijusią specialybę.
D. Pakalniškienė labai džiaugėsi aktyviomis Žlibinų bendruomenės narėmis Stasele Gaubiene, Regina Stonkuviene, Rasa Venckiene. O rengiant projektus, pagrindinė pagalbininkė ir, kaip sakė D. Pakalniškienė, „tiesiog smegenys“ – Aldona Lučinskienė. Žinoma, yra ir daugiau veiklių bendruomenės narių.
Bendruomenė tradiciškai mini sausio 13-ąją, vasario 16-ąją, taip pat „Žydinčio jazmino“ šventę. Anot pirmininkės, kasmet šią šventę Purvaičių kaime, profesoriaus Igno Končiaus sodyboje, organizuoja Virginija ir Gintaras Končiai. Kasmet švenčiama ir Žolinė.
Žlibinuose gyvuoja šaunus šokių kolektyvas „Sausdravėlis“, neseniai atšventęs pirmąjį gimtadienį, taip pat mišrus vokalinis ansamblis. Kolektyvai važiuoja koncertuoti ir kitur. Kaip moteris juokavo, „laukiam, kad tik kas pakviestų, ir, jei taip atsitinka, visada važiuojam“.
Bendruomenė aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose. Pirmasis rimtas bandymas buvo dalyvavimas „Heifer International“ programoje. Šiuo metu su Baltijos labdaros fondu dalyvauja augalų dovanojimo akcijoje. Šie projektai, pasak pirmininkės, skatina bendravimą.
Žlibinų bendruomenės nariai dalyvavo ir Saugaus eismo konkurse.
Žlibiniškiai įvertinti ir Jurbarke vykusiame nacionaliniame konkurse „Patirties pilni vežimai“, kuriame buvo vertinama, kaip įgyvendinami projektai. Vienos iš nominacijų nugalėtojai – Žlibinų bendruomenei – skirta 600 litų.
D. Pakalniškienė pasidžiaugė, kad nemažai žlibiniškių moka ne tik dirbti, bet ir noriai dalyvauja dainų, šokių kolektyvuose, bendruomenės susibūrimuose.
