Šiemet sukanka 250 metų, kai Žlibinuose buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Minint šią gražią sukaktį, spalio 1-ąją miestelyje buvo surengta šventė: prisiminta bažnyčios istorija, aukotos šv. Mišios, o po jų visi pakviesti į agapę.
Kas buvo pradžioje
„Turbūt simboliška, kad mes per kartų kartas išsaugojome bažnyčios raktą. Kiek jam metų, niekas nežino, nes niekur neparašyta. Šitas raktas buvo išsaugotas net ir tada, kai bažnyčia buvo uždaryta“, – rodydama raktą renginį pradėjo Žlibinų bendruomenės tarybos narė Stanislava Gaubienė.
Žlibinų bažnyčios istoriją nuo 1773 m. iki 2023 m. pristatė Gintaras Končius.
Pasak pranešėjo, istorijos šaltiniai byloja, kad 1773 m. Žlibinų dvarininkas Mykolas Šukšta padovanojo valaką žemės ir tuometiniuose Rievėnuose pastatydino pirmąją medinę bažnyčią. Ji nebuvo didelė – suręsta ant mūro akmenų cokolio, medinė, dviaukštė, stačiakampio formos, apkalta lentomis ir turėjo 6 langus, apie 120 kv. m ploto. Nors 1792 m. M. Šukštos įpėdinis Pranciškus Šukšta bažnyčiai išlaikyti skyrė 1 000 talerių, bet panašu, kad tie pinigai menkai gelbėjo.
XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje jau kalbėta apie tai, kad bažnyčia pradėjo smukti: pakrypo sienos, prakiuro stogas, nulūžo kryžiai. Todėl 1845 m. Vladislovas Šukšta, padedamas vietos gyventojų, ją atnaujino. Po 1863 m. sukilimo bažnyčia dar labiau sumenko, nes remontuoti jos neleido. „Bažnyčia praktiškai 26 metus buvo palikta netvarkoma, nors žmonės labai prašė ir reikalavo, kad galėtų melstis, bet Rusijos imperijos politika tą draudė. 1896 m. dėtos pastangos gauti leidimą atstatyti bažnyčią, bet buvo uždrausta“, – pasakojo G. Končius.
Po metų – 1898 m. – kunigo Jono Eidinto pastangomis ir vietos gyventojų lėšomis pagal architekto Piotro Seminovičiaus projektą buvo pastatyti nauji maldos namai.
Pranešėjas susirinkusiesiems paskaitė ir savo senelio, žinomo visuomenininko, kraštotyrininko, profesoriaus Igno Končiaus bažnyčios remonto aprašą. I. Končiaus tėvas Antanas buvo pagrindinis žmogus, užsiėmęs Žlibinų bažnyčios atstatymu.
„Bažnytėlė buvo labai sena, pro sieną pūtė, pro stogą varvėjo, pamaldų metu pro lubas ir stogą galėjai dangų matyti. Toks visai be klausos ir be balso, mažo ūgio, su akiniais kunigas Eidintas sakėsi iš ponų kilęs ir mėgo lenkiškai kalbėti, bet judrus, paskatino žmones pasistatyti naują bažnytėlę. Ir tėvas mano buvo paprašytas rangovu užpirkti medžiagas, meistrus suieškoti. Tai jis ir padarė. Niekas neįtarė, kad būtų ką negerai padaręs. Vienas trūkumas toje bažnytėlėje – tai dešinysis kampas viduje yra kiek kreivas. Statant tą kampą tvarkė Benediktas Mineika ir bažnyčios maršalka, kunigo įpirštas kaip geras meistras. Meistras jis buvo nekoks. Pas mus reikėjo pasverti vieną tvarto galą, tai kone visą dieną vartaliojo, vartaliojo rąstą, taip ir nedrįso užpjauti. Apsimetė po pavakarės susirgęs, ir tėvas pats užsibrėžė, užrentė ir pakišo. Bažnytėlė kainavo kone 2 800 rublių. Su tėvu važiavome į Telšius žydo stogo klojėjo ieškoti. Važiavome per Žemaičių Kalvariją, čia gavome langams spalvotų stiklų. Į Žlibinų bažnyčios šventorių – mūro stulpai, geležiniai vartai. Pro vartelius įeinant, prie pat tako, didinga žemaitiška atviro medžio koplytėlė su baltu rūpintojėliu. Prie bažnyčios galo gotiška, Groso darbo iš lazdelių sukalinėta koplytėlė. Tik įėjus į šventorių, kairiame kampe, buvo sena sena koplytėlė ant akmenų. Dabar neatsimenu, koks šventasis ten buvo, ar tik ne Mergelė Šventoji gražiais popieriais aptaisyta, popierinių gėlių daug primerkta, ji buvo laikoma pagarboje, beveik stebuklinga“, – citavo senelio prisiminimus G. Končius.
Pašventintai bažnyčiai suteiktas Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos vardas. Ši bažnyčia tris dešimtmečius buvo Kantaučių bažnyčios filija, o 1929 m. patvirtinta atskira Žlibinų parapija.
Perstatytoje bažnyčioje buvo įrengti trys altoriai. Vertingiausia čia yra iš senosios bažnyčios išlikęs Čenstakavos Dievo Motinos paveikslas, kuris jau XX a. pradžioje vietos žmonių buvo laikomas stebuklingu, o 9 dešimtmetyje restauruotas. Naujoji bažnyčia buvo didesnė – 221 kv. m ploto.
Kaip pasakojo G. Končius, Žlibinų parapijos metrikų knygose galima surasti 1928–1940 m. Žlibinų parapijoje buvusių kunigų pavardes. Iš metrikų knygų purvaitiškis spėja, kad 1928 m. Žlibinuose tarnavo kun. Dambrauskas, 1932 m. – kun. Juozas Janeliūnas, 1936 m. – kun. Alfonsas Riškus, 1939 m. – kun. Jeronimas Skirgaila, palaidotas Žlibinų kapinėse. 1940–1947 m. tarnavo kun. Jonas Uogintas, 1948 m. – kun. Vincas Dužinskas, 1956–1957 m. parapiją aptarnavo kun. Antanas Jurgaitis.
Bažnyčios praradimas ir atgavimas
1963 m. Žlibinų religinės bendruomenės buvo panaikintos, 1964 m. bažnyčia buvo uždaryta ir naudojama kaip sporto salė ir nereikalingų daiktų sandėlis. Bet, kaip sakė G. Končius, žmonės turi kažkokį jausmą, kviečiantį atlikti gerą darbą. 1982 m. Žlibinų parapijos tikintieji parašė Lietuvos Ministrų Tarybai pareiškimą: „Prašome draugą Ministrų Tarybos pirmininką mums, Žlibinų tikintiesiems, grąžinti bažnyčią ir leisti joje dvasininkui atlikti religines apeigas. Žlibinų bažnyčia buvo užregistruota tarybinės valdžios, turėjo savo bažnytinį komitetą, mokėjo mokesčius, atliko visas pareigas pagal valstybės reikalavimus. Ji buvo uždaryta prieš 20 metų vienam ar keliems netikintiems reikalaujant, be tikinčiųjų žinios. Šiuo momentu Žlibinų bažnyčia paversta parduotuvės sandėliu. Mums, Žlibinų tikintiesiems, susidaro daug sunkumų, kai reikia laidoti mirusįjį, nes velionį reikia vežti į Plungės rajono Kantaučių bažnyčią. Ypač daug vargo rudenį, žiemą, pavasarį, kai būna blogi keliai. Ilgai tada tenka trukdytis nuo valdiško darbo ir užlaikyti valdiškas mašinas. Be to, Žlibinų bažnyčia yra labai apleista, tvora aplink bažnyčią nugriauta. Ta bažnyčia yra senovinis architektūros paminklas. Mes, tikintieji, apsiimame bažnyčią remontuoti ir prižiūrėti. Mes prašome draugą pirmininką mūsų pareiškimą patenkinti, grąžinti tikintiesiems Žlibinų bažnyčią.“ Po pareiškimu pasirašė 291 tikintysis. Tiesa, atsakymo į šį raštą tikintieji taip ir nesulaukė. Žmonės pareiškimą parašė ir Telšių vyskupui prašydami paskirti kunigą aptarnauti Žlibinų parapiją. Po juo pasirašė 300 gyventojų.
Praėjo šešeri metai. 1988 m. prasidėjo bažnyčios grąžinimo tikintiesiems etapas. 1989 m. žmonės bažnyčią susigrąžino, suaukotomis lėšomis suremontavo, o 1992 m. ji buvo atšventinta. 1988–1991 m. Žlibinuose tarnavo kun. Juozapas Bačinskas, 1991–1996 m. – kun. Petras Našlėnas, 1996–1998 m. – kun. Antanas Saunorius, 1998–2009 m. – kun. Donatas Stulpinas. 1995–2012 m. Žlibinuose buvo galima sutikti ir teologijos mokslų daktarą Saulių Bytautą. 2009–2010 m. tarnavo kun. Jonas Baginskas, 2017–2019 m. – kun. Eduardas Steponavičius, 2018 m. – kun. Vytautas Gedvainis, 2019 m. – kun. Jonas Jocys, 2020–2021 m. – kun. Kęstutis Motiejaitis. Nuo 2021 m. Žlibinų parapijoje tarnauja kun. Donatas Žukauskas.
Kaip minėjo G. Končius, parapijiečiai ir dabar rūpinasi savo bažnyčia. 2018 m. ji perdažyta, padaryti nauji laiptai, 2021 m. sutvarkyta elektros instaliacija ir priešgaisrinė apsauga. 2022 m. atstatyti nugriuvę autentiški mūriniai varteliai į buvusios klebonijos pusę, atlikta daug kitų darbų.
„Bendruomenę sudaro ir tikintys, ir netikintys. Tačiau bažnyčia mus jungia į vieną bendruomenę dar ir ta prasme, kad tai yra mūsų kultūros ženklas. Jei mūsų bažnyčia yra smunkanti, tai toks pats priekaištas tenka ir tai bendruomenės daliai, kuri save vadina netikinčiais. Negalima savo tautos kultūros ženklų priskirti vienai ar kitai grupei žmonių. Visi mes esame atsakingi už tai, ką paveldėjome iš savo tėvų. Visi prisidėkime prie to, kad mūsų bažnyčia būtų graži ir gyvenimas būtų puikus“, – baigdamas pranešimą sakė G. Končius.
Ką mena nuotraukos
Šventės dalyviai turėjo puikią progą pamatyti nuotraukų parodą, kurią pristatė S. Gaubienė. „Istorijas reikia pasakoti, kitaip jos numirs. O kai istorijos miršta, mes galime pamiršti, kas esame ir kodėl esame čia“, – kalbėjo moteris. Na, o išvysti nuotraukose buvo galima viską, kas susiję su Žlibinų Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios istorija, dabartiniu parapijiečių gyvenimu, užrašytomis žlibiniškių istorijomis ir pan.
„Šitą raktą, kuris buvo išsaugotas, saugokite ir toliau, mūsų parapijiečiai, svečiai ir visos mūsų ateities kartos“, – pristačiusi parodą sakė S. Gaubienė.
Po konferencijos iškilmingas šv. Mišias aukojo Telšių vyskupo generalvikaras Vilius Viktoravičius ir Žlibinų klebonas D. Žukauskas. Giesmėmis šv. Mišias paįvairino Stefos Stonienės vadovaujamas choras.
Sukakties proga parapijiečius sveikino Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, Seimo narys Jonas Varkalys, Žlibinų seniūnas Martynas Stančikas, Žlibinų kultūros centro vadovė Alina Bružienė.
Po rimtosios dalies ir bendros nuotraukos susirinkusieji buvo pakviesti į agapę, kur vaišinosi geriausių Žlibinų šeimininkių išvirtu šiupiniu, klausėsi Alfredo Lučinsko vadovaujamos kapelos „Riviena“ atliekamos muzikos.
