Balandžio 26-ąją Žlibinų kultūros centre vyko Plungės rajono savivaldybės kaimiškųjų kultūros centrų vokalinių ansamblių festivalis „Dainuojančios bitės”. Festivalis pelnytai gali vadintis turbūt vienu seniausių renginių rajone: šiemet jis visus sukvietė jau 26-ąjį kartą! Šįkart į Žlibinų kultūros centro „avilį“ suskrido 9 kolektyvai.
Žlibinai visada vadinami dainų kraštu. Meilė dainai čia yra puoselėjama eilę metų, tad nieko keisto, jog toks festivalis kaip „Dainuojančios bitės“ užgimė būtent čia. Turbūt ne vienas pamena, kad šiam dainų sąjūdžiui rajono miestelių ir kaimų dainininkus įkvėpė ir savo pavyzdžiu paskatino Žlibinuose gyvenanti muzikos mokytoja ir ilgus metus chorvede dirbusi Stefa Stonienė. Tiesa, per 26-erius gyvavimo metus, šis festivalis buvo keletą kartų „išskridęs“ iš Žlibinų. Kartą buvo surengtas Kuliuose, net dvylika metų jis vyko Narvaišiuose, galiausiai sugrįžo ten, kur jis prasidėjo.
Smagu, kad šis Plungės rajono kaimiškųjų kultūros centrų vokalinių ansamblių festivalis nepraranda susidomėjimo. Jei į pirmuosius sąskrydžius dainuojantys vyrai ir moterys „skrisdavo“ nedrąsiai, tai metams bėgant didėjo ne tik drąsa, bet ir profesionalumas. Kolektyvai žino, kad pavasario pabaigoje Žlibinuose bus dainų festivalis – yra ko laukti. Tiesa, kaip pažymėjo Žlibinų kultūros centro direktorė Alina Bružienė, gal su metais dalyvaujančiųjų ansamblių ir yra sumažėję, tačiau, kaip pajuokavo, išliko stipriausieji.
„Be galo širdis džiaugiasi matydama tiek dainuojančių žmonių, tiek mylinčių dainą ir tiek gausiai susirinkusių žiūrovų. Šis mūsų festivalis – unikalus, juk vyksta net 26-ąjį kartą! Jis niekada nebuvo praradęs savo eiliškumo, vyko net per karantiną. Tuomet nuotoliu visi džiaugėmės dainomis ir vieni kitais“, – sveikindama visus kalbėjo direktorė.
Natūralu, kad gamtoje vienas darbštuoles bitutes keičia kitos, kad jų šeima išauga ar sumažėja. Taip ir šiame festivalyje: vienus kolektyvus pakeičia kiti, vieni dalyvauja nuolat, kiti prisijungia po pertraukos. Į 26-ąjį festivalį atvyko 9 kolektyvai. Bet skųstis žlibiniškiai neturėtų – dainų pakako net trims valandoms! Kolektyvai atliko po dvi dainas. Viena iš jų buvo skirta Lietuvai, kita – mamai. „Mama juk yra tas žmogus, kuris rūpinasi mumis nuo tada, kai gimstame, iki pasenstame. O valstybe, tėviške turime rūpintis mes – nuo tada, kai gimstame, iki pasenstame…“, – sakė A. Bružienė.
Išties tą vakarą Žlibinų kultūros centras skambėjo nuo pačių gražiausių dainų. Daugiausia „dainuojančių bičių“ šiemet susispietė iš Žlibinų. Savo vokalinius gebėjimus ir dainų skambumą parodė 3 kolektyvai: Lolitos Liaudanskienės vadovaujami Žlibinų kultūros centro vaikų vokalinis ansamblis „Vaikystė“ ir mišrus vokalinis ansamblis „Melodija“, Žlibinų kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Saulės grąža“, vadovaujamas Ritos Urniežienės. Beje, L. Liaudanskienei patikėta savo atliekama daina atidaryti festivalį: ji atliko dainą „Lėk lėk, gervele“.
Svečiuose sulaukta ir Stalgėnų vokalinio ansamblio „Sodžius“ (vad. Vilija Razmienė), Šateikių kultūros centro mišraus vokalinio ansamblio „Saviti“ (vad. Laima Domarkienė), vokalinio ansamblio „Baltos ievos“ (vad. Giedrutė Idzelienė) iš Kulių. Atvyko ir Stalgėnų mišrus vokalinis ansamblis „Gija“ (vad. Jurgita Latakienė), Kantaučių moterų vokalinis ansamblis „Rugiagėlės“ ir jų naujoji meno vadovė Gabija Petkutė bei Kęstučio Kazlausko vadovaujamas vokalinis ansamblis „Draugystė“ iš Glaudžių.
Visos festivalio dainos lyg sraunus upeliukas nubėgo per žiūrovų ir klausytojų sielas. Daina juk jungia žmones bendrystei. „Kolektyvuose žmonės ne tik dainuoja, jie bendrauja, kartu būna ir kai yra gerai, ir kai liūdna. Ir toks glaudus ryšys tarp žmonių užsimezga jiems būnant kultūros centre. Saugokim, ką turim, dalinkimės su žiūrovais savo laiku, dėmesiu, balsais, nes juk kiek atiduosit, tiek gausit atgal“, – kolektyvams linkėjo A. Bružienė.
Sveikinimo žodį festivalio dalyviams tarė ir Plungės rajono savivaldybės vicemeras Žydrūnas Purauskis: „Susirinkom šįvakar čia, kur daina įkvepia, gydo ir vienija. „Dainuojančios bitės“ – ne tik festivalis. Tai tarsi mūsų darbų, vienybės, bendrystės atspindys. Bitės „dainuoja“ tyliai, bet nuosekliai – kaip mūsų kaimiškieji kultūros centrai. Kultūra yra gyva ten, kur ją myli. Ačiū visiems, kurie kuria ir savo kūryba dalijasi.“
Nutilus festivalio dainoms, kolektyvų vadovams įteiktos padėkos ir atminimo dovanėlės. Padėkos žodžių už nuolatinę pagalbą nusipelnė ir Žlibinų kaimo seniūnaitė Vida Lučinskienė. Bendrystės vakaras tęsėsi prie skanių vaišių stalo ir kavos puodelio.
