Užklupus koronaviruso pandemijai valstybės ėmėsi skubiai stabdyti iškilusį pavojų, o žmonės turėjo atsisakyti daugelio įprastų veiklų. Išgirdome griežtas valdžios ir ekspertų rekomendacijas: būti namuose, nesibūriuoti, vengti parduotuvių ir pasivaikščiojimų mieste. Uždrausta vykti į užsienį ar tam tikrus Lietuvos regionus be būtino reikalo, visi įpareigoti dėvėti kaukę viešoje vietoje. Daugelis suabejojo, ar taip nepažeistos jų teisės.
Žmogaus teisės – viena iš pagrindinių Europos Sąjungos (ES) vertybių. Todėl šiuo ypatingu laikotarpiu Europos Parlamentas (EP) ir kitos ES institucijos atidžiai stebi, ar valstybių veiksmai nepažeidžia žmogaus teisių ir neperžengia tarptautinių demokratijos taisyklių.
Yra keletas pagrindinių žmogaus teisių, kurių apriboti neleidžiama: tai teisė į gyvybę, mirties bausmės ir kankinimo draudimas, taip pat teisė į teisingą teismą. Kai kurios kitos teisės gali būti apribotos ypatingais atvejais – bet tik tiek, kiek leidžia įstatymai ir būtina situacijai suvaldyti bei žmonėms apsaugoti. Viena iš tokių – judėjimo laisvė. Akivaizdu, kad viruso plitimui sustabdyti reikėjo laikinai apriboti žmonių vykimą per sienas. Vis dėlto ES ėmėsi visų pastangų, kad būtiniausios prekės, visų pirma maisto ir medicinos, per vidines ES sienas toliau būtų vežamos neribotai ir be trikdžių. Kartu Europos Parlamentas primygtinai paragino valstybes laikytis Šengeno sienų kodekso, Laisvo judėjimo direktyvos ir ES Pagrindinių teisių chartijos, o kai tik tai taps įmanoma, „grįžti prie visapusiškai veikiančios Šengeno erdvės, kurioje užtikrinamas laisvas judėjimas be vidaus sienų kontrolės“.
Nors demokratinėje šalyje įstatymus priima parlamentas, pandemijos metu vyriausybė gali kai ką nuspręsti ir nepasitarusi su parlamentu. Panašiai Lietuvoje buvo priimti nutarimai apriboti judėjimą tam tikrose teritorijose. Tačiau tokie sprendimai neturi pažeisti Konstitucijos ir gali tęstis tik ribotą laiką. Nevalia pasinaudoti pandemija siekiant neribotai sustiprinti vyriausybės galias ar susilpninti parlamentą. Todėl europarlamentarai ne juokais susirūpino, kai Vengrijos vyriausybė sudarė sau galimybę neribotai tęsti nepaprastąją padėtį ir ėmėsi valdyti šalį dekretais. EP paragino skubiai įvertinti, ar tokie sprendimai atitinka ES sutartis. Europarlamentarus taip pat nustebino Lenkijos valdžios sprendimas karantino įkarštyje pataisyti rinkimų įstatymą ir siekti artimiausiu metu surengti šalies prezidento rinkimus. Parlamento nuomone, pandemija nėra tinkamas metas imtis konstitucinių reformų, o rinkimai viduryje pandemijos būtų „visiškai nesuderinami su Europos vertybėmis“.
Ypatingą vaidmenį šiuo kritiniu laikotarpiu vaidina žiniasklaida. Laiku pateikiama teisinga informacija gali padėti greičiau įveikti pandemiją, apsaugoti žmones, sumažinti paniką ir paskatinti elgtis protingai, o netiksli ar neteisinga informacija – apsunkinti padėtį ar sukelti dar didesnį pavojų. Vis dėlto cenzūra ar kitoks saviraiškos laisvės ribojimas karantino laikotarpiu, ypač siekiant nutildyti politinius priešininkus ar informatorius, nėra priimtinas – nebent tai būtų sąmoninga dezinformacija.
Nors izoliuotų žmonių buvimo vietos stebėjimas pasitelkiant mobiliuosius telefonus ar jų programėles, specialiuosius įtaisus ar vaizdo kameras gali padėti apsaugoti visuomenės sveikatą, ne mažiau svarbu gerbti žmogaus privatumą. Europos Parlamento įsitikinimu, naudoti stebėjimo programėles negali būti privaloma, surinkti duomenys turi būti kaupiami ir laikomi ribotą laiką, o prieiga prie jų turi būti apribota ir kiek įmanoma nuasmeninta.
Jokiu būdu negalima kovojant su pandemija diskriminuoti žmonių pagal tautybę, kilmę ar priklausymą mažumoms. Ypač svarbu saugoti pažeidžiamas grupes, tokias kaip romai, migrantai, neįgalieji ar seksualinės mažumos, taip pat benamiai ar smurto aukos. Ne veltui Europos Parlamentas šiuo laikotarpiu Briuselyje suteikė pastogę nukentėjusioms moterims bei maistą benamiams. EP pirmininko David Sassoli teigimu, piliečių išrinktas Parlamentas šiuo atsakingu metu privalo išreikšti solidarumą ir padėti labiausiai pažeidžiamiems žmonėms.
Nevalia pamiršti, kad žmogaus teisės yra ne tik politinės, bet ir socialinės. Teisė į sveikatos apsaugą – viena iš tokių. Būtent todėl valstybės ir Europos Sąjunga ėmėsi veiksmų užtikrinti visuotinę prieigą prie būtinų medicinos paslaugų ir apsaugos priemonių. Tarptautinė teisė įpareigoja valstybes būti tinkamai pasirengusias kovai su užkrečiamosiomis ligomis ir pandemijomis. Šio tikslo vardan jos gali apriboti įprastą visuomeninę veiklą, pavyzdžiui, maldos namų lankymą, taip pat vestuvių ar laidotuvių ceremonijas. Vis dėlto tokie ribojimai turi atitikti grėsmės dydį ir nepažeisti Konstitucijos. Jei žmogus mano, kad jo laisvės buvo apribotos nepagrįstai, jis visada gali kreiptis į teismą.
„Visos ES valstybės privalo išlaikyti ir saugoti pagrindines vertybes. Parlamentai turi toliau veikti, o spauda – išlikti laisva. Niekam negali būti leista pasinaudoti šia pandemija tam, kad pamintų mūsų laisves“, – pažymi Europos Parlamento pirmininkas D. Sassoli.
