Kitaip ir nepavadinsi šio straipsnio. Kai devynių žvejų kompanija iš Rusnės laivu kelias valandas plaukia į Kuršių marias gaudyti ešerių, mariose išbūna bemaž visą dieną ir šiaip ne taip teišgeria pusę butelio viskio, tik taip begalima pasakyti.
Kai paskambino Plungėje žinomas žvejys Kazys Simanauskas, iš karto supratau, jog nusimato neeilinė žūklė. Pasak jo, mariose ešeriai kimba kaip pašėlę.
Ne kartą buvau tokioje žūklėje ir savo akimis mačiau, kaip laive ant denio padėta 200 litrų plastikinė statinė per kelias valandas vos ne pilna prikraunama ešerių.
To tikėjausi ir šį kartą. Kibo, kartais ir po du pavykdavo užkabinti, bet 200 litrų statinės nepridėjome.
Ir visai nebūtina. Užteko pasiklausyti smagių pasakojimų apie žūklę. O viršūnė buvo, kai ragavome laivo kapitono Algio Svitkino išvirtos žuvienės. Ją pačiame laive išvirė iš ką tik mūsų sugautų ešerių. Algis jau kelis kartus yra tapęs žuvienės virimo Lietuvos čempionu. Ir tikrai ne viena šeimininkė galėtų pas jį lankyti kursus. Tai būtų dar vienas jo verslas.
Parsiradę fotografavomės prie laimikio. K. Simanauskas yra įvedęs tradiciją, kad žuvys išdalijamos visiems žvejams po lygiai. Gali būti nė vienos nepagavęs, bet į namus tuščiomis neparvažiuosi.
Ne visi namo išskubėjo. Keli vyrai sumanė prieplaukoje užmesti meškeres, tačiau ištraukti pavyko tik vieną kitą ešerioką, o ant kabliuko pakliuvusį karšį teko paleisti, nes šių žuvų žūklei tada tebebuvo draudimas.
Šiaip tai dabar važiuojantys į Rusnę gali numatytam laikui nesuspėti, nes daroma estakada pavasariais užliejamam keliui pakelti, tad tenka sukti aplinkkeliu. Neabejotinai išsipildys rusniškių svajonė – nebereikės užliejamu keliu traktoriumi tempti mašinų iki tilto į Rusnę per Atmatą.
Išsiskirstėme su ateities planais – numatyta data varžyboms K. Simanausko taurei laimėti. Tad kitame gamtos puslapyje apie tai rasite.
Ne pagedo, o paaugo. Nebeįkerta tiek degtinėlės kiek jaunystėje. Viskam savas laikas.