Žvejai teigia, kad yra skriaudžiami

Į „Plungės“ laikraštį kreipėsi grupė žvejų mėgėjų (pavardės redakcijai žinomos), kurie tikino, jog Žemaitijos nacionalinis parkas juos yra visai pamiršęs. Pasak jų, parkas Platelių ežerą saugo tik saviems. Prie šio vandens telkinio nepateksi: atvykėliai atsitrenkia į sustatytus stulpus, įvairias užkardas, užrakintas spynomis. Žuvų vis mažėja. Abejonių kelia verslinė žvejyba.

Ko gero, neįmanoma nesutikti su žvejais. Tai, kad ežere žuvų kasmet mažėja, nėra abejonės. Seniau nebuvo problemos – lydeką (ir ne vieną) galėjo sugauti bet koks atvykėlis, kuris visai nepažįsta ežero ir nežino žuvų susitelkimo vietų. Dabar dauguma besidžiaugia užkibusiu ešerėliu ar kuoja.
Anot žvejų, kam reikalingi tie stulpai – užkabinai ženklus su nuoroda, kaip privažiuoti prie ežero, ir prasižengėlius tegu baudžia. Kodėl negalima kaip seniau privažiuoti Babrungo ištakoje, kitose vietose? Kodėl nepalikti servitutiniai keliukai? Dabar tenka eiti per privačias valdas.
Kai aplink ežerą padarė pėsčiųjų ir dviračių taką, norint įleisti valtį, begalima ją atsivežti tik prie jachtklubo.
Tinklais žvejoja net trys brigados. Tačiau pasakykite, kur galima įsigyti sugautų žuvų? Net aplinkosaugininkai tikrina tik žvejus ir monitoringą atliekančius mokslininkus, o pramonininkų neliečia, nors būtent jie mažina žuvų skaičių.
Buvo daug investuota į dviračių takus ir aplinkos tvarkymą aplink ežerą, deja, nepadarytos aikštelės valtims ištraukti, atvykėlių transportui. Žvejai mėgėjai neabejoja, kad Platelių ežere reikia uždrausti bet kokią verslinę žūklę – žuvies ir taip nebėra. Pagaliau, besikreipusiųjų įsitikinimu, iš pramoninės žūklės valstybė tegauna varganas pajamas, o jie sumoka gerokai daugiau, tad iš žvejybos norėtų ir daugiau malonumo.
„Ką reiškia į tokį ežerą kaip Plateliai įleisti tik 1 000 lydekėlių… Manau, kasmet reikia šimtų tūkstančių. Kodėl Platelių ežero nepadarius „Žvejybos rojumi“, kaip Molėtų ir Zarasų ežeruose? Tuo užsiėmė tenykštės savivaldybės, o kodėl negali ir Žemaitijos nacionalinis parkas? Bus žuvų – bus ir žvejų. Juk tada atsirastų tinkami privažiuojamieji keliukai, stovyklavietės, prieplaukos. „Žvejybos rojus“ suaktyvintų žvejų turizmą. Galiausiai – tai pajamos prekybininkams, poilsio namams ir pačiam parkui.
Platelių ežeras yra „iškoštas“ – jau daugelis neretai iš žvejybos neparsiveža jokios lydekos. Pramonininkai daro, ką nori, ir niekas net nežino, kiek šimtų metrų tinklų uždėta. Povandenininkus ruošia net du „uabai“. Pasišviesdami į vandenį nardo ir naktimis. Taip, ne viską gali sužiūrėti ir Nacionalinis parkas. Manau, būtų puiku, kad parkas pasikalbėti pakviestų žvejus, įvairius gamtos aktyvistus. Gal tada vėl padarytume Platelius žuvų turtingu ežeru“, – dėstė žvejai mėgėjai.
Galima sutikti, kad kai kurios žvejų išsakytos mintys yra emocingos. Tačiau nemažai ir teisingų.
Kai į laikraštį kreipęsi žvejai mėgėjai Žemaitijos nacionaliniam parkui išsakė tiek priekaištų, dera, kad apie tai pakalbėtų ir parko vadovybė. Taigi nuvykau į Platelius. Mane priėmė parko direktorius Ramūnas Lydis. Besikalbant paaiškėjo, kad jis yra prisiekęs žvejys. Ir dar kas man užkliuvo – jis iš sugautų lydekų pasiima tik vieną, o kitas paleidžia atgal į ežerą. Taip ne kiekvienas daro – dar iki tokio žvejų mėgėjų sąmoningumo mums toli…
„Mes nesėdime rankų sudėję. Nuolatos kartu dirbame su Plungės aplinkos apsaugos agentūros darbuotojais. Tačiau tikrai visko nesukontroliuosi. O dėl žuvų skaičiaus mažėjimo, tai reikia pasakyti, kad dabar yra didžiulis žmonių antplūdis į gamtą. Prieš kokius 50 metų ne visada ežere galėjai pamatyti žvejo valtį, o dabar plaukioja dešimtimis. Dauguma spiningauja. Todėl pirmiausia mažėja plėšriųjų žuvų. Ežerą užplūdo amerikiniai (jie mažesni) vėžiai ir baigia išnaikinti vietinius. Mes skatiname jų gaudymą. Į žvejų priekaištą dėl pramoninės žūklės galiu pasakyti, kad vieninteliame Platelių ežere galima seliavų verslinė žūklė. Kitokia verslinė žvejyba Žemaitijos nacionaliniame parke yra neleistina. Jos leidimų Nacionalinio parko direkcija neišduoda – tai daro Žemės ūkio ministerija, parko direkcija gali tik išreikšti poziciją dėl verslinės žūklės, tačiau dažnai į mūsų nuomonę neatsižvelgiama. Žvejų siūlymas susėsti ir viską aptarti, kad žuvimis praturtintume ežerą, geras ir sveikintinas. Bet žvejams rojaus mes nepadarysime. Lietuvos ežerai yra įveisiami naudojant valstybės biudžeto lėšas. Nuo šių metų tam tikslinė teritorija yra parinkta Aukštaitijoje. Todėl didžioji dalis žuvims įveisti tenkančių lėšų keliauja tenai. Kai buvo organizuotas projekto „Žvejybos rojus“ konkursas, savo paraišką buvo pateikusi ir Plungės rajono savivaldybė, tačiau laimėjo aukštaičiai“, – kalbėjo parko vadovas.
„Dėl dviračių takų. Na, juos įrengus, tikrai atsirado problema įleisti valtį ir žiemai ją ištraukti (jei valtis paliekama ant kranto, tai dviračių takai tam netrukdo). Tačiau tai europinis projektas, – tęsė direktorius. – Mes planuojame kai ką pakoreguoti, rekomendacijos parengtos. Čia jau reikalingos atskiros lėšos, o parko biudžete jų ir taip trūksta. Vis dėlto tikimės, kad projektui pinigų atsiras.“
R. Lydžio tvirtinimu, „daug kur parkui galėtų pagelbėti žvejai mėgėjai, jau vien dėl informacijos apie gamtosaugos pažeidimus“.